2009 metais Lietuvos plaukimo federacijos ekspertų grupė, matydama skęstančiųjų žmonių statistiką Lietuvoje, pristatė tuometinei Vyriausybei planą dėl antrokų mokymo plaukti. Pasak R. Vaitukaitytės, projektą buvo nuspręsta įgyvendinti veikiančiuose šalies baseinuose.
„Buvo manoma, kad pirmokai perėję iš darželių į mokyklą dar per jauni, o kas nori sportuoti būtent plaukimą – jau sportuoja. Tuo metu, antrokų amžius yra kritinis dėl mokymo metodikos ypatumų, vaikai jau savarankiškesni“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Pasak jos, projektas vykdomas jau penkiolika metų, o jo poveikis – išties ženklus, mat skendimų statistika sumažėjo keliasdešimt kartų. Nepaisant to, programa vykdoma ne visose mokyklose, ne visur yra tam tinkamos sąlygos.
„2025-2026 metais šiame projekte dalyvaus 14 145 antrokai iš 35 savivaldybių ir projekto dalyvius priims 37 Lietuvos vykdytojai“, – sakė R. Vaitukaitytė.
Savo ruožtu ministerija priduria, kad programai finansuoti lėšos skiriamos iš nacionalinio biudžeto, o suteikiama suma kasmet auga.
„Nuo 2023 m. ši programa iš valstybės lėšų finansuojama kaip nacionalinė fizinio aktyvumo programa. Jai valstybės biudžeto lėšos yra skirtos ketveriems metams: 2025 m. – 784 tūkst. eurų, o 2026 m. – 896 tūkst. eurų. Prie plaukimo pamokų finansavimo taip pat prisideda ir programos vykdymo konkursą laimėjusi asociacija LTU Aquatics bei projekte dalyvaujančios savivaldybės“, – teigė ŠMSM.
Ministerija skaičiuoja, kad per šį laikotarpį galimybė mokytis plaukti bus suteikta daugiau nei 56 tūkst. vaikų.
Svajonė – išmokyti daugiau vaikų
R. Vaitukaitytės teigimu, stebint teigiamus projekto rezultatus, natūraliai kyla noras programą plėsti ir tarp vyresnių klasių moksleivių sukurti mokymo plaukti sistemą.
„Turime svajonę programą tęsti trečiokams ir ketvirtokams, kad vaikai turėtų ne tik 32 pamokas, bet iki 100 pamokų, po kurių stojant į penktą klasę reikėtų visiems mokiniams laikyti plaukimo įskaitą“, – užmojais dalinasi pašnekovė.
Visgi, ji pripažįsta, kad kol kas susiduriama su įvairiais iššūkiais. Labiausiai, pasak jos, projekto plėtrą varžo infrastruktūros, finansavimo bei dėmesio projektui stoka.
„Kad galėtume mokyti daugiau vaikų dar reikia didesnio dėmesio, finansų programai, naujų baseinų trūkstamose savivaldybėse, paruošti trenerius ir instruktorius, kurie dirbtų su programos vaikais“, – vardija R. Vaitukaitytė.
Tuo metu ŠMSM pažymėjo, kad programoje suteikiamos nemokamos plaukimo pamokos yra orientuotos į pradinių klasių mokinius ir skirtos suteikti jiems bazines žinias apie saugumą prie vandens ir vandenyje bei bazinius plaukimo įgūdžius. Visgi, ministerijos teigimu, už mokyklų atranką ir mokinių kiekį atsakingi projekto vystytojai.
„Programą vykdo asociacija LTU Aquatics, kuri, atsižvelgdama į mokyklų aktyvumą registruojantis, kiekvienos savivaldybės galimybes, programoje moko daugiausia antrokus. Kol kas nėra planų programą plėsti ir vyresnių klasių mokiniams. Atkreipiame dėmesį, kad dalyvavimas programoje mokykloms nėra privalomas“, – sakė ministerija.
Austrija – vienas iš sektinų pavyzdžių
Remiantis 2022 m. Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita, daugelis Europos šalių įtraukia plaukimą į pradinės mokyklos programą, siekdamos užtikrinti gyvenimo įgūdžius. Kai kuriose šalyse matomi ir itin teigiami rezultatai. Pavyzdžiui, Nyderlanduose plaukimas mokykloje buvo privalomas, tačiau nuo 1985 m. vis mažiau mokyklų siūlo šias pamokas, nes dauguma vaikų jau moka plaukti. Tuo metu Prancūzijoje, Vokietijoje bei Austrijoje – plaukimo pamokos privalomos visose mokyklose.
Austrijos naujienų portalo „Der Standard“ žurnalistas Kim Son Hoang pažymi, kad šalyje visi mokiniai privalo dalyvauti plaukimo pamokose. Išimtys daromos tik pateikus medicininę pažymą. Visgi, tam tikrus niuansus nusprendžia pačios mokyklos.
„Pradinėje mokykloje nėra nustatyto plaukimo pamokų skaičiaus, tai sprendžia pačios mokyklos. Jos taip pat gali nuspręsti, ar plaukimo pamokos vyks reguliariai, ar kaip projektų, sporto savaičių dalis. Pagal mokymo programą, trečioje pradinės mokyklos klasėje vaikai turėtų išmokti plaukimo pagrindų“, – pasakojo žurnalistas.
„Kiekviena mokykla pati atsakinga už plaukimo pamokų organizavimą. Jos gali vykti baseinuose arba atvirose vandens telkiniuose, jeigu valdžios institucijos to nedraudžia, yra tinkamos gelbėjimo priemonės ir persirengimo kambariai bei laikomasi tam tikrų higienos standartų“, – pridūrė jis.
Prancūzijoje privalomi plaukimo egzaminai
Viena iš šalių, pasižyminčių griežta plaukimo mokymo kontrole – Prancūzija. Anot portalo „Voxeurop“ žurnalistės Francesca Barca, vaikų mokymas vyksta palaipsniui.
„Prancūzijoje plaukimas yra prioritetinės mokyklos programos dalis nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų. Iki 9 metų amžiaus – mokyklos siūlo bent vieną savaitinę baseino treniruotę. Būdami 11 metų, mokiniai turi išlaikyti vertinimą, kad gautų saugaus plaukimo pažymėjimą“,
Mokymasis plaukti tęsiamas ir vėlesniame ugdymo procese. Žurnalistė atkreipia dėmesį, kad plaukimas integruojamas į kūno kultūros dalykus tiek vidurinėje, tiek aukštesniojoje mokykloje.
„Nors išmokti plaukti yra privaloma ir šiuo klausimu daroma daug, išvengti skendimų ne visada pavyksta. Prie tokių tragedijų prisideda ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, neatsargumas, nelaimingi atsitikimai ar specializuotų gelbėtojų trūkumas“, – teigė F. Barca.
Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Austrijos naujienų portalas „Der Standard“ ir Prancūzijos naujienų portalas „Voxeurop”.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
