melanas pagal pavarde yra žydas ir todel jam nepatinka letuviška veliava

Dar kartą peržiūrėjau visus tuos tekstus - ir "Vilniaus dienos", ir Baranausko, ir Meliano, ir vėl Baranausko. Neradau aš ten tokios vietos, kur Rimša arba Melianas siūlytų atsisakyti trispalvės.
Ginčas dėl nieko.

Autorius dirbtinai kelia problemą ten, kur jos nėra. Čia kaip su tom skustagalvių eitynėm.
Paprastai taip daroma tada, kai valdžiai reikia nukreipti visuomenės dėmesį į nereikšmingus dalykus, norint nuslėptį kažką iš tikrųjų svarbaus.
Ar neatlieka autorius tokį valdžios užsakymą?

Kokie "pavojai"? Pavojai Lietuvai - tai su Maskva susijęs ir valstybę apžergęs "valstybininkų" klanas, o ne diskusija apie istorinę vėliavą. Neišprotėkime.

Na ir ką gi tokio "taiklaus" tu čia pamatei? Ar tau tik svarbiausia "pirstelti"?

Jau apsidžiaugiau, kad šio straipsnio ("atkirčio") tonas daug švelnesnis ir dalykiškesnis, nei ankstesnio tavo teksto, bet paskutinė pastraipa vėl nuliūdino. Na iš kur tas siekis monopolizuoti "teisingą" meilę Tėvynei?
Dabar dėl sąvokų "tauta" ir "nacija". Atrodo, kad po tokio išaiškinimo painiavos tik padaugėjo.
Taip, iki šiol šios sąvokos maišomos ir naudojamos kaip sinonimai, kas kartais išvirsta į spekuliacijas jomis.
"Nacija", suvokiama kaip tauta etnine prasme (etnosas) - sovietinis reliktas (pav. "lietuviai - socialistinė nacija"). Šiaip nacija reiškia ne etninę, o politinę (pilietinę) tautą, t.y. valstybės piliečių visumą.
"Tauta", priklausomai nuo konteksto, gali būti tiek politinė (t.y. nacija, pav. žodžių derinyje "Lietuvos tauta"), tiek etninė ("lietuvių tauta" siaurąja prasme).
Taigi ir sąvoka "nacionalinė vėliava" lietuvių kalbai nereikalinga - pagal prasmę ją atstoja natūralesnė sąvoka "valstybinė vėliava". O "tautinė vėliava" (jei tokia būtų įtesinta šalia valstybinės vėliavos) galėtų būti naudojama viso pasaulio lietuvių nepriklausomai nuo jų pilietybės.

Atsiprašau, turėjo būti "Ačiū".

Ačių Tomai už išsamų straipsnį. Tik kurian (atkuriant) istorinę Lietuvos (LDK) vėliavą reikėtų išvengti klaidų, kurios buvo padarytos su dabartiniu Lietuvos Respublikos herbu, kuriame remiantis vėlyvaisiais vyčio variantais atitolta nuo autentikos: turiu omeny visiškai neidentifikuojamą raitelio, pavaizduoto herbe šalmą su atvirai dekoratyviniu ir nefunkcionaliu antveidžiu- neaišku kokiam laikmečiui ir kokiam tipui priskirtiną. Kaip teigiamą kontrastą galima būtų paminėti ką tik išleistą kolekcinę monetą su istorišku vyčiu. Bent jau iki XVII a. - kol dar riterio šarvuotė, kad ir nominaliai, bet vis gi dar buvo naudojama - pagal vyčio genezę aiškiai galime atsekti Vakarų Europoje (ir matyt LDK) vyravusių šalmų tipus. Vėliau, deja beromantizuojant ir silpstant heraldikos tradicijai, nueita profanacijos keliu. Tai gi gerai būtų, kad atkuriant istorinę Lietuvos vėliavą būtų pasirinkti konkretaus laikotarpio išvystyti variantai, o ne vėlesnės stilizacijos arba remtiamasi atitinkamo laikmečio vyčio vaizdavimo tradicija, nes ankstyvųjų vėliavų (o jos šiuo požiūriu būtų pačios vertingiausios) nėra išlikę.

Labai taikli kritika,

čia ir slypi pavojai, kad kažkas labai nori Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės vėliavą padaryt svarbesne negu pilietinė trispalvė; spėkit, kam tai naudinga, kad mes ir vėl panašesni taptume į Lotynų A meriką, o ne į daugelį Europos šalių, kuriose svarbiausia valstybės vėliava yra pilietinė-nacionalinė, o herbinės- tik papildomos; Pritariu autoriui, o gerb. Melianas neįsigilino; Ačiū Autoriui, nes ir vėl smelkia negera nuojauta, kad nacija, piliečiai, trispalvė nukeliami į antrą planą, taip kaip mažiau demokratinėse valstybėse, o herbinė, tipo valdžios vėliava - į pirmą planą; rinkitės, piliečiai ar tautiečiai, ko labiau norit----AR MES Į PIRMĄ PLANĄ SU TRISPALVE RANKOJ, AR PIRMIAU PRALEISIM KUNIGAIKŠČIUS, IŠRINKTUS MUMS ANT GALVOS SU HERBINE, TUO LABIAU, KAD ŠI RAUDONA IRGI GERBTINA, BET PIRMAM PLANE REIKALINGA TRISPALVĖ