Sunku suvaldyti smurtautoją – tuo jau įsitikino ne tik policijos pareigūnai, kurie dažnai nusiteikusį agresyviai ir, kaip taisyklė, girtą asmenį, veža cypėn, kad aprimtų, bet ir teisėjai, sprendžiantys, ką su tokiais nenaudėliais daryti, ir probacijos tarnybų specialistai.
Kentė smurtą
Neseniai Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje Juozas S. (redakcijai pavardė žinoma – aut. past.) (43 m.) buvo kaltinamas dėl grasinimo nužudyti, nežymaus sveikatos sutrikdymo ir vengimo atlikti teismo paskirtą bausmę. Grasino jis savo sugyventinei, pavadinkime ją Gražina. Ir jau ne pirmą kartą. Ir ne tik grasino, bet ir ne kartą kėlė prieš ją ranką. Juozas S., rodės, solidus vyras, 10 metų gyvenantis su ta pačia drauge, susilaukęs su ja sūnaus, turintis nuosavą verslą. Tačiau, anot jo gyvenimo draugės, alkoholis ėmė maišyti Juozui protą ir vyras vis dažniau ėmė kelti ranką prieš savo vaiko motiną, kaltinti ją nebūtais dalykais, tyčiotis.
Pasak nukentėjusiosios Gražinos, sugyventinis dažniau smurtauti ėmė maždaug prieš pusantrų metų, tačiau ji kentė ir į policiją nesikreipė. Ir anksčiau buvo pakėlęs ranką, bet, anot moters, dėl tokių barnių ar kokio „pliaukštelėjimo“ net minties nebuvo kreiptis į ką nors užtarimo.
Tačiau užpernai, vieną lapkričio vidurdienį, girtas Juozas susipyko su Gražina dėl to, kad šiosios kompiuteryje aptiko susirašinėjimą su kitu vyru. „Vyras supyko, kai pamatė, jog susirašinėju su užsienyje gyvenančiu senu pažįstamu, – pasakojo moteris. – Jokio pagrindo pavydui nebuvo, tačiau jis vis tiek iškėlė sceną, čiupo vaiką, kompiuterį ir išlėkė pas mano tėvą, prieš tai dar mane gerokai apstumdęs“.
Susėdo „pasikalbėti“
Kitą rytą Juozas grįžo gerokai apgirtęs ir pirmiausiai „atskaitė jai moralus“. Vėliau parsinešė keletą butelių alaus, pasisodino Gražiną – girdi, reikia pasikalbėti ir įsakė gerti kartu. Moteris vengdama konflikto pakluso sugyventiniui. Tačiau bendras pasisėdėjimas prie butelio tik paaštrino situaciją – vienas kitam pasakė daug nemalonios tiesos.
Juozas, girdėdamas apie save ne itin smagių dalykų, ėmė dar labiau niršti ir prieidamas prie Gražinos vis užtvodavo ranka per veidą, patampydavo už plaukų, o galų gale ir visai „įsivažiavo“: ėmė ją mušti ir nudaužęs butelį pareiškė taip „išgražinsiąs veidelį, kad niekam jos nebereikės“. Taip pagasdinęs butelį išmetė į šiukšlinę, tačiau atsinešė peilį, brūkštelėjo moteriai per kojas ir pasakė: „Jei nori apginti šeimos garbę, šok per balkoną!“ (pora gyvena 16 namo aukšte – aut. past.).
Gražina prašė jį liautis, o jis, nusviedęs peilį į šoną, ir toliau daužė moterį.
Kreipėsi į policiją
Konfliktą šiaip ne taip nuramino atvažiavęs Gražinos tėvas. Sumušta moteris nutarė nebetylėti – ji nuvažiavo į Klaipėdos ligoninę, o paskui į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Medikai nustatė, kad moteriškei buvo spirta į įvairias kūno vietas ne mažiau nei 10 kartų, sudaužytas veidas, nuskeltas dantis, kraujosruvos ant kojų ir rankų.
Gražina tvirtino, jog buvo labai išsigandusi, kadangi namuose seife laiko šaunamąjį ginklą, kuriam turi leidimą. „Juozas turėjo raktus nuo to seifo – bijojau, kad jis gali paimti ginklą“, – aiškino nukentėjusioji, todėl kartu su policijos pareigūnais grįžusi į namus atidavė ir ginklą, ir šovinius. Šie kartu išsivežė ir Juozą.
Pasak Gražinos, Juozas neblogas žmogus, tačiau dažnai girtuokliauja, be to dar vartoja ir raminančius vaistus. „O jau kai juos sumaišo, tai tenka slėptis – pasidaro labai piktas“, – aiškino sugyventinė.
Tą kartą Juozas jos atsiprašė ir sugyventiniai susitaikė, bet agresyviajam vyrui teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Tačiau Juozas, apsidžiaugęs, kad jo gyvenimo draugė jam atleido, į Probacijos tarnybą, kur jam buvo privaloma lankytis, teužsuko vos keletą kartų ir tik tuomet, kai „turėjo“ laiko. Girdi, verslo reikalai trukdo, užsiėmęs, dažnai į užsienį tenka važinėti ir pan...
Vėl – į teismą
Juozo dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (6 mėnesių trukmė) turėjo prižiūrėti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos paskirtas specialistas, kuris Juozui paaiškino, kad šis turėsiąs kartą per savaitę atvykti į probacijos tarnybą, kur privalėsiąs dalyvauti valandos trukmės užsiėmimuose. Tačiau pareigūnui niekaip nepavyko susišnekėti su „labai užimtu“ smurtautoju. Nors ir įspėtas, kokios pasekmės laukia už įpareigojimų nevykdymą, Juozas vis išsisukdavo: tai „pamiršo“ užsiėmimų laiką, tai sirgo, tai buvo išvažiavęs ir pan. Probacijos tarnybos specialistas vargo su savo globotiniu metus, kol, pritrūkęs kantrybės, pranešė Juozui, kad pastarojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Klaipėdos apylinkės teisme, nagrinėjant Juozo bylą, šis tvirtino labai supykęs ant probacijos tarnybos specialisto, kam šis pasiūlęs lankyti jam anoniminių alkoholikų klubą, pas narkologus! Na, koks gi jis alkoholikas, jeigu nori – vartoja svaigalus, nenori – nevartoja?! O be to, po pirmojo teismo sprendimo jis, girdi, nė lašo į burną nebeimąs!
Teismas, įvertinęs visas aplinkybės (vyras susitaikė su nukentėjusiąja, į keletą užsiėmimų buvo nuvykęs), tyčinio elgesį keičiančioje programoje nelankymo neįžvelgė, tačiau vyras vis tik privalės dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – 6 mėnesius, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2012 metų pabaigos.
Tačiau su tokiu teismo verdiktu nesutiko bylą kontroliavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros miesto apylinkės prokurorė Jurgita Rumbinaitė. Pasak prokurorės, smurtautojas Juozas S. neturėtų būti išteisintas, nes piktybiškai vengė atlikti paskirtąją bausmę. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo aukštesnės instancijos atsižvelgti į Probacijos tarnybos specialisto išvadas bei paskirti Juozui S. laisvės apribojimo bausmę.
Įpareigojimus keičiami
Kaip teigia Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininkės pavaduotoja Asta Zuzevičienė, asmenims, teistiems dėl smurto artimoje aplinkoje, dažniausiai teismas paskiria laisvės apribojimo bausmę bei viešuosius darbus. „Paskirdamas viešųjų darbų bausmę, teismas įpareigoja asmenį per mėnesį neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, – paaiškino pareigūnė. – Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas dažnai paskiria įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustato terminą. Taip pat dažnai teismas tokius asmenis įpareigoja būti namuose nustatytu laiku, retai, bet pasitaiko, kad teismas paskiria ir draudimą – uždraudžia vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nes dažniausiai smurtautojai šios kategorijos veikas įvykdo būdami apsvaigę nuo alkoholio“.
Jei toks pilietis piktybiškai nelanko programų, probacijos tarnybos specialistai kreipiasi į teismą ir tuomet lygtinai paleistas iš pataisos namų asmuo gali būti grąžintas į pataisos namus, laisvės apribojimu nuteistam asmeniui gali būti skirta arešto bausmė, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti paskirta bauda arba areštas, o asmeniui kuriam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Sumažėja savikontrolė
Nors kai kam, galbūt, atrodo, kad programos, kurias privalo lankyti smurtautojai, neperauklėja jų, tačiau, pasak specialistų, kriminologiniai tyrimai patvirtina, kad elgesį keičiančios programos yra pati efektyviausia intervencija, keičiant nusikalstamą elgesį (tame tarpe ir smurtinį – aut. past.).
„Žmogus nelygu žmogui, – teigia A. Zuzevičienė. – Tačiau pataisyti galima kiekvieną, tik yra viena svarbi sąlyga – žmogus pats turi norėti keistis, būti motyvuotas“.
Pasak pašnekovės, aukštąjį mokslą baigusių smurtautojų skaičius nėra didelis, nesiekia nė dešimties procentų. „Išsilavinę smurtautojai taip pat labai skirtingi, bet paprastai fizinį smurtą jie panaudoja apsvaigę nuo alkoholio, kai susilpnėja savikontrolė, – tvirtina viršininko pavaduotoja. – Tikėtina, kad būdami blaivūs jie žymiai geriau kontroliuoja save arba naudoja subtilesnį smurtą – bauginimus, izoliaciją, emocinę ar ekonominę prievartą ir pan. Tokį smurtą sunkiau įrodyti ir už tai taikyti baudžiamąją atsakomybę”.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
AKISTATA
