Atnaujintoje Lietuvos konvergencijos 2009 metų programoje numatytos valdžios sektoriaus balanso rodiklių užduotys - 2010 metų valdžios sektoriaus deficito užduotis - 8,1 proc. BVP, 2011 - 5,8 proc. BVP, 2012 - 3 proc. BVP.
Stiprinant finansų rinkų pasitikėjimą nuosekliu Lietuvos siekiu keliasdešimties metų perspektyvoje išlaikyti žemą skolos dalį BVP, nustatomas naujas, griežtesnis vidutinio laikotarpio tikslas - pasiekti, kad struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius sudarytų apie 0,5 procento BVP.
Šis vidutinio laikotarpio tikslas sugriežtinamas atsižvelgiant į Europos Komisijos skaičiavimus, rodančius, kad nesugriežtinus fiskalinės politikos planų valdžios sektoriaus skola 2030 metais priartėtų prie 113,9 proc. BVP, o 2060 metais priartėtų prie 545,9 proc. BVP. 2012 metais sumažinus deficitą žemiau 3 proc. BVP ribos valdžios sektoriaus finansų konsolidacija bus tęsiama siekiant šio griežtesnio vidutinės trukmės tikslo.
Atsižvelgiant į nustatytus valdžios sektoriaus balanso tikslus, projektuojama, kad valstybės skola 2010 m. sudarys 36,6 proc. BVP, 2011 m. - 39,8 proc. BVP, 2012 - 41 proc. BVP.
Konvergencijos programoje pakartotas Lietuvos siekis prisijungti prie euro zonos iškart, kai tik šalis atitiks konvergencijos kriterijus. Įgyvendinus priemones, reikalingas konvergencijos kriterijams tenkinti, 2014 metai taptų realia prisijungimo prie euro zonos data.
Pasak Finansų ministerijos, konvergencijos programa grindžiama svarbiausiu Vyriausybės uždaviniu trumpuoju (artimiausiu) laikotarpiu - suvaldyti ekonomikos krizę ir jos padarinius. Svarbiausias strateginis vidutinio laikotarpio politikos uždavinys - tolesnis viešųjų finansų išteklių sutelkimas ir padėties gerinimas iš esmės srityse, galinčiose užtikrinti ekonominį proveržį.
Programoje apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama ekonominė politika vidutiniu laikotarpiu, įvertinami rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo padarinius. Įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas prioritetas bus teikiamas toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių neprarandant produktyvumo, - tokio prioriteto taikymas leis sumažinti struktūrinį einamosios sąskaitos deficitą išsaugant Lietuvos piliečiams nacionalinių pajamų vidaus vartojimui ir investicijų kreditavimui potencialą.
Konvergencijos (suartėjimo su euro zona) programas rengia ES šalys narės, kuriose nėra įvesta bendra ES valiuta euras. Kasmet atnaujinamose programose šalys narės pateikia artimiausių trejų metų teisinius įsipareigojimus vykdyti priemones, reikalingas finansų stabilumui užtikrinti.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad konvergencijos programa gali padėti Lietuvai priartėti prie euro įvedimo.
"Jeigu visi įsipareigojimai bus įvykdyti taip, kaip dabar suplanuoti, jeigu neiškils kokių numatytų aplinkybių ir deficitą sumažinsime iki 3 proc. 2012 metais, turint mintyje, kad skola neperžengs Mastrichto kriterijų, infliacija taip pat mums nebus kliūtis, tuo metu reali data gali būti įvardinta (euro įvedimo - ELTA) kaip 2014 metai", - po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį žurnalistams sakė ji.
Kita vertus, ministrė pabrėžė, kad konvergencijos programa nėra euro įvedimo programa. Tai, anot I. Šimonytės, kiekvienų metų programa, kurią pateikia Vyriausybė Europos Komisijai ir kurią vertina Taryba.
"Su euro įvedimu ar neįvedimu šita programa nėra niekaip tiesiogiai susijusi", - pridūrė I. Šimonytė.
