Tai, kad mūsų šalyje ir sostinėje aktyviai veikia rusų šnipai, neneigia ir politikai. Tačiau sako, kad situacija nėra tragiška, mūsų saugumiečiai taip pat nemiega.
Tiesa, sėkmingiau jiems dirbti nepadeda ir mažas finansavimas, ir į Lietuvą suplūdę rusakalbiai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Gruodžio pradžioje saugumiečiai su prokurorais paskelbė skambią žinią – sulaikytas Rusijos šnipas. Ir ne šiaip sau užverbuotas žmogus, o vadinamasis nelegalas. Tikras šnipas po priedanga.
„Jisai darbuotojas. Jisai profesionalas. Ir parengtas, ir ilgą laiką tarnavęs, buvęs Rusijoje“, – VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis.
Šnipinėjimu kaltinamas Eduardas Manovas buvo net įstojęs į konservatorių partiją. VSD šią operaciją pateikė kaip stambios žuvies sugavimą savo tinkluose, bet panašu, kad tai nebuvo aukščiausios lygos žaidėjas. Manovui 82-eji, jis sukiojosi taip pat garbaus amžiaus tremtinių aplinkoje.
Bet įtakingas amerikiečių leidinys „New York Times“ paskelbė, kad Vilnius yra tapęs gana patogia vieta aktyviai veikti Rusijos karinei kontržvalgybai GRU.
DHL – Rusijos tarnybų operacija
„New York Times“ aprašė istoriją apie DHL siuntų lėktuvais gabentus savaime užsidegančius įrenginius. Tai, kaip išsiaiškino amerikiečių CŽA – Rusijos tarnybų operacija. Buvo testuojami procesai su mintimi tokius paketus siųsti ir į Jungtines valstijas.
„Paketai buvo išsiųsti iš Vilniaus, Lietuvos, kur rusai išlaiko reikšmingus žvalgybos pajėgumus“, – buvo rašoma „New York Times“.
Formuluotė, jog Vilniuje yra reikšmingi Rusijos šnipų pajėgumai, kelia klausimą – ar mūsų sostinė dabar yra kaip Austrijos sostinė Viena Šaltojo karo metais. Tuo metu ji buvo laikoma Europos šnipų sostine.
„Ne, neskubėčiau dar su tokiom išvadom. Ne, nemanau, kad Vilnius yra Viena Šaltojo karo metais. Bet turime viską padaryti, kad netaptų“, – aiškino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Kaip Viena Šaltojo karo metais? — Tikrai to negalėčiau teigti, aš tokių nei duomenų turiu, nei aš tokį vertinimą galėčiau teigti. Nei lyginant su Šaltojo karo metu, kas vyko tam tikrose sostinėse, nei lyginant su tuo, kas vyksta kitose, kontinentinės Europos dalyse“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ministras Kęstutis Budrys ilgą laiką dirbo saugumo departamente, vėliau buvo Nausėdos patarėjas saugumo klausimais. Vis tik jis sako, kad tragedijos nėra.
„Lietuva tikrai nėra čia pereinamas kiemas įvairiai agentūrai. Lietuva ir dar keletas valstybių yra nedidelės tvirtovės ir čia yra be galo sudėtinga vykdyti operacijas, dėl to mes kartais jas matome tokias, kokios jos yra, ir dėl to mes jas gebame užkardyti, kai kurias, ir išsiaiškinti po to, jeigu jos buvo darytos. Kontržvalgybinio režimo prasme, mes turime didesnių bėdų kitur Europoje, sostinių nevardinsiu“, – sakė Kęstutis Budrys.
Kreipėsi į rusų šnipus
Prieš daugiau nei metus Centrinė žvalgybos agentūra išleido keletą vaizdo įrašų, kurie buvo skirti rusų šnipams.
Vaizdo įrašuose amerikiečiai kreipiasi į rusų šnipus ir kviečia juos susisiekti. Netarnauti Kremliaus režimui, pereiti į Vakarų pusę.
Bet įdomiausia tai, kad amerikiečiai šiuos vaizdo įrašus filmavo būtent Vilniuje. Aiškiai matyti, kai kurios miesto vietos. Pavyzdžiui, Vilniaus Lvivo gatvė ir verslo centras, Aušros vartų gatvė, senieji Tauro kalno laiptai. Tikėtina, kad amerikiečiai klipus filmavo Vilniuje, nes jau tada matė, kad čia rusų šnipų netrūksta.
„Mes esame skeveldrų zonoje valstybė, be jokios abejonės, ir čia yra tikrai jų buvimas yra didelis... Noras būti čia didelis, faktas, kaip mes tą viską užkardome. Tai mes šitoje vietoje, manau, kad turime receptų. Dantukai – jie yra pakankamai stiprūs mūsų tarnybų, juos reikėtų dar labiau stiprinti“, – aiškino Laurynas Kasčiūnas.
„Visą laiką esame girdėję, kad čia jos veikia, čia jie siekia būti, vėlgi, kiek mes tai žiūrime, prižiūrime, kiek matome iš kontržvalgybinės pusės ir žvalgybinės pusės, čia jau yra kitas klausimas, bet vėlgi, supraskime, mes esame tokioje geografijoje, kur visada bus priešiški agentai, žmonės, kurie norės mums blogo“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Anot NSGK narių, rusų tarnybų aktyvumą Vilniuje lemia ir geografija, nes ribojamės su Baltarusia ir Kaliningradu, o taip pat ir didelis rusakalbių skaičius Lietuvoje. Per konservatorių Vyriausybės kadenciją, užsieniečių skaičius išaugo kelis kartus, jų dabar mūsų šalyje virš 200 tūkstančių. Didžioji dalis – rusakalbiai. O tai gera terpė rusų šnipams.
„Rizika yra, kad tarp tų žmonių, gali būti žmonių, kurie gali pasėti kažkokį negerą dalyką“, – teigė Giedrimas Jeglinskas.
Nemaža dalis užverbuoti KGB
VSD vadovas Darius Jauniškis ne kartą viešai yra sakęs, kad jam nerimą kelia itin didelis baltarusių judėjimas tarp Lietuvos ir Baltarusios. Anot saugumo vado, nemaža dalis tų žmonių, greičiausiai yra užverbuoti Lukašenkos KGB.
„Nors Rusijos piliečių dabar Lietuvoje mažėja. Mažėja nuosekliai, nes mes apribojimus esame tvirtus įsūdę, jie veikia, jei efektyvūs, tai tą patį reikėtų padaryti ir su Baltarusios piliečiais, tiesą sakant. Tai tada būtų galima jau labiau kontroliuoti šitą visą procesą“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas.
O valdant Ingridos Šimonytės Vyriausybei, VSD vadovas ne kartą viešai kalbėjo, kad VSD biudžetas yra itin mažas, todėl saugumui susidoroti su visomis užduotimis darosi sunku. Valstybės saugumo departamentas duoti interviu ir atsakyti į klausimus nepanoro. Tik atsiuntė trumpą atsakymą raštu.
„Straipsnyje pateiktas vertinimas neatspindi situacijos Lietuvoje – Rusijos žvalgybos tarnybų atstovų buvimas ir jų veikla šalyje šiuo metu yra maksimaliai apriboti. VSD amerikiečių teiginį neigia“, – rašė Valstybės saugumo departamentas.
Tiesa, Lietuvoje veikia ir mums draugiškų šalių, mūsų sąjungininkų agentai. Jie vykdo ne tik savas užduotis, bet ir padeda mūsų tarnyboms kovoti su priešiškų šalių šnipais.
Daugiau galite sužinoti vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
