Albinas Čaplikas
Grėsmingas įstatymas dėl neteisėto praturtėjimo galioja jau ketvirtus metus, teismams perduota daugiau nei 30 baudžiamųjų bylų, iš viso pradėti 159 ikiteisminiai tyrimai, tačiau pirmasis nuosprendis priimtas tik šių metų liepą Kaune. Iš pirmo žvilgsnio, atrodo, viskas paprasta, pavyzdžiui, minimalų atlyginimą gaunantis žmogus negali įsigyti kelis milijonus kainuojančio namo. Paaiškink, klok dokumentus, iš kur gavai tiek lėšų. O jeigu negali įrodyti, vadinasi, turtą įgijai neteisėtomis pajamomis. Iš tikrųjų viskas daug sudėtingiau.
Konfiskavo butą
Šią karštą vasarą 36 metų kaunietė Rita Petravičiūtė Kauno apylinkės, o vėliau ir Kauno apygardos teismų sprendimais prarado prabangų būstą Kauno centre. Kauno prokuroro Mariaus Venskūno žiniomis, tai – pirmas Lietuvoje įsiteisėjęs nuosprendis žmogui, kuris turtus susikrovė nesąžiningu būdu. Beje, ponia Rita yra mirusio Kauno čigonų (romų) barono Valdo Aleksandravičiaus dukra. R.Petravičiūtė prabangų 114 kv.m ploto butą nusipirko 2008 m. už 450 tūkst. Lt. Iš kur tiek pajamų, juk niekur nedirbusi kaunietė išgyvendavo tik gaudama socialines pašalpas už vaikus? Kadangi R.Petravičiūtė niekada nedeklaravo pajamų, ši pirkimo sutartis sudomino VMI inspektorius. Iš pradžių jie įpareigojo R.Petravičiūtę sumokėti nuslėptą pajamų mokestį ir delspinigius – susidarė 170 tūkst. Lt suma. Nors moteris teismams vieną po kitos pateikdavo neįtikėtinas praturtėjimo versijas. 2010-aisiaisįtariamoji neteisėtu praturtėjimu kartu su motina Teofile Matusevičiene buvo sulaikyta dėl heroino platinimo. Tiesa, tada visą kaltę prisiėmė motina. Vėliau R.Petravičiūtė tikino 250 tūkst. Lt pasiskolinusi iš savo tetos, kuri tuos pinigus iš Austrijos atsivežusi autobusu tiesiog lagamine. Teismas pagalbos kreipėsi į Austrijos mokesčių inspektorius, ir šie įrodė, kad įtariamosios teta Marija Amberger negalėjo turėti tokio dydžio pajamų. Paskui R.Petravičiūtė pradėjo tikinti, kad tokią pat sumą jai po skyrybų davęs vyras ir dar 150 tūkst. Lt ji gavusi iš savo motinos bei kitų dviejų tetų. Tačiau patikrinus sužlugo ir ši, ir dar kelios neįtikėtinos versijos. R.Petravičiūtė pripažinta neteisėtai praturtėjusi, prabangus butas miesto centre atiteko valstybei ir bus parduotas aukcione.
Nusikaltėliai seka pasakas
Baudžiamojo kodekso 189 str., įsigaliojusiame šių metų gegužės 22 d., nurodoma, kad asmuo, kuris turėjo nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, žinoma, konfiskuojant neteisėtai įgytą turtą. Todėl neteisėtai praturtėjusieji ieško įvairiausių galimybių, kad galėtų išvengti atsakomybės. Štai viename teismo posėdyje įtariamoji Vanesa papasakojo, kaip ji praturtėjo. Įtariamoji tikino vieną vakarą grįžusi į namus ir prie durų radusi krepšį, kuriame buvo supakuoti lygiai 5 mln. Lt ir dar įdėtas raštelis, kad šie pinigai yra skirti būtent jai – paslaptingas asmuo rašė, kad tai yra atsidėkojimas už gerą patarimą. Koks asmuo taip atsidėkojo, Vanesa nežinanti, nes patarimus dalijanti negailėdama savęs – nuo Kauno geležinkelio stoties prieigų iki savo namų. Vanesa – lyg mobilus būrimo salonas. Matyt, toks būrimas iš delno vienam žmogui taip pakeitęs gyvenimą, kad jis nusprendęs Vanesai atsidėkoti. Tai ne romano siužetas, o teismo sekretorės užrašytas įtariamosios paaiškinimas, kaip ir kokiu būdu ji praturtėjusi. Ne mažiau originaliai praturtėjo į teisėsaugos akiratį patekę muitininkai, žemėtvarkininkai, bankininkai. Vieniems iš jų užsieniečiai paskolina dideles sumas ir pradingsta, kitiems mirštantys giminaičiai padovanoja žiedus su brangakmeniais ir dideles pinigų sumas.
Kai pajamos viršija išlaidas
Šių metų pradžioje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba kartu su prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto kauniečio verslininko praturtėjimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo duomenis. Nustatyta, kad trijų Kaune statybomis, draudimu bei elektros gamyba užsiimančių bendrovių vadovas per trejus metus išlaidų turėjo daug daugiau nei gavo pajamų. Kaip teisėtai gautų pajamų jis negalėjo pagrįsti turimų daugiau nei 500 tūkst. Lt grynųjų pinigų. Įvarytas į kampą kaunietis bandė šią sumą iš dalies pagrįsti paskolų lapeliais, gautais iš savo vadovaujamų bendrovių darbuotojų ir draugų. Pasak FNTT Kauno apygardos valdybos vadovo Alvydo Packevičiaus, FNTT pareigūnai patikrino verslininko nurodytus asmenis, kurie jam esą skolinę nemažas pinigų sumas, ir nustatė, kad vadinamieji kreditoriai niekada neturėjo tiek pinigų skolinti. Beje, vienam iš fiktyvių paskolų raštelių autorių irgi pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų ir dokumentų klastojimo. Baudžiamoji byla perduota teismui.
Išsaugojo dalį turto
Nors vykdomi jau 159 ikiteisminiai tyrimai, tačiau daugumai neteisėtai praturtėjus įtariamų asmenų pavyksta išsisukti. Akivaizdu, kad čigonų barono dukra neišmanė įstatymų niuansų. O štai žiaurumu pagarsėjusios Agurkinių gaujos Kaune vadeiva Saulius Velečka, dar kaltinamas narkotikų ir ginklų prekyba tarptautiniu mastu, išsaugojo beveik 400 tūkst. Lt vertės turtą, nors niekas neabejojo, kad jis įgytas iš neteisėtų pajamų. Remiantis VMI atliktu tyrimu, S.Velečkos išlaidos dokumentais pagrįstas pajamas viršijo net 500 tūkst. Lt. Maža to, jo žmonos išlaidos irgi viršijo legalias pajamas apie 200 tūkst. Lt. Deja, teismas liko kurčias ir aklas. Įdomu, kad gaujos vadeivos ir čigonų barono dukters teismai vyko beveik vienu metu, o sprendimai buvo skirtingi. Taigi čigono barono dukros pateiktų skolos raštelių teismas nepripažino, o Agurkinių vadeivos pateiktus abejotinus raštelius, beje, gautus ir iš už plėšimus teistų savo bičiulių, pripažino. Teismui pasibaigus, Agurkinių gaujos vadeiva, beje, Vilniaus tardymo izoliatoriuje laukiantis teismo už kitus sunkius nusikaltimus, tikriausiai net su apmaudu pagalvojo, kad vertėjo įteisinti kur kas didesnę sumą, gautą iš kontrabandos, reketo ir vagysčių. Be kita ko, S.Velečka kaltinamas žmogžudyste, rengimusi nužudyti kitą auką, už kelių šimtų kilogramų narkotikų platinimą ir kontrabandą, už neteisėtą ginklų ir sprogmenų laikymą. Kol kas areštuoti tik trys jam priklausantys BMW automobiliai, keli prabangūs motociklai ir įvairių brangenybių už 163 tūkst. Lt. Įtariamasis sunkiais nusikaltimais neprarado vilčių laisvėje džiaugtis legalizuotu turtu.
Baus atgaline data
Šių metų balandžio mėnesį įvykusi Aukščiausiojo Teismo (AT) plenarinė sesija viltingai paskelbė, kad už neteisėtą praturtėjimą galima bausti įrodžius, kad pajamos gautos nusikalstamu būdu. Pasak AT pirmininko Gintaro Kryževičiaus, kaip tik ši nutartis konstatuoja svarbią teisinę aplinkybę, t.y., kad Baudžiamojo kodekso 189 (1) straipsnis dėl neteisėto praturtėjimo gali būti taikomas ir atgaline data baudžiamosioms veikoms, įvykdytoms iki įstatymo pataisos įsigaliojimo 2010 m. gruodžio 11 d. Tiesa, ši aplinkybė gali būti taikoma tik tuomet, kai turtas įsigytas iš nusikalstamos veikos. Ir teisme tokia turto kilmė turi būti įrodyta, t.y., kad praturtėta ne tik iš neteisėtos, bet ir iš nusikalstamos veikos. AT pirmininkas atmeta prokurorų būgštavimus, kad bus dar sunkiau taikyti šią teisės normą. Pasak G.Kryževičiaus, AT nutartis net palengvina procesą, esą reikės tik įrodyti, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo iš legalių šaltinių įgyti ginčijamo turto – kitaip sakant, pagrįsti, kad teisėtos pajamos neatitinka jo praturtėjimo lygio. Tačiau AT pirmininkas pripažįsta, kad lietuviai yra be galo išradingi žmonės, jie sugeba pasinaudoti vos pastebimais įstatymo niuansais, pavyzdžiui, šiuo atveju pasinaudoja sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės mechanizmais. Todėl tenka įrodinėti, ar galėjo sutuoktiniams pagelbėti jų tėvai, o šiems – dar tolimesni giminaičiai, ir taip grandinė neretai tęsiasi iki aklavietės. Taigi įstatymų leidėjams dar teks tobulinti veikiančius teisės aktus.
