Į ceremoniją atvykusi vieno ryškiausių Rusijos opozicionierių dukra, jo bendražygiai, Lietuvos valdžios atstovai pažymėjo, kad Vilnius tampa antruoju miestu pasaulyje po Vašingtono, suteikusiu B. Nemcovo vardą vietai greta Rusijos diplomatinės atstovybės.
„Man, kaip Rusijos piliečiui, negali būti nieko patriotiškiau, nei pavadinti aikštę ar skverą priešais Rusijos ambasadą Rusijos valstybės veikėjo vardu. Ką bekalbėtų Kremliuje, (...) ar šiame pastate man už nugaros, žinau, kad ateis diena, kai Rusija didžiuosis tuo, kad mūsų ambasados Vašingtone, Vilniuje ir, tikiuosi, kitose sostinėse bus Boriso Nemcovo vardo gatvės, aikštės ir skverai“, – penktadienį pe ceremoniją sakė B. Nemcovo bendražygis, jo fondo valdybos pirmininkas Vladimiras Kara-Murza.
B. Nemcovo dukra Žana Nemcova, dėkodama Vilniaus valdžiai už sprendimą suteikti tėvo vardą skverui, pabrėžė, kad tai susiję ne tik su tragišku jo likimu, kad jis buvo nužudytas Maskvos centre, bet ir su tuo, kad jis „buvo unikalus politikas ne tik Rusijai, bet ir pasauliui“, nes sugebėjo tiksliai apibūdinti dabartį politiniais, socialiniais, ekonominiais aspektais. Jos manymu, būtent tai jam leido tapti sėkmingiausiu Nižnij Novgorodo gubernatoriumi.
„Bet antroji jo vertybė dar unikalesnė: tik nedaugelis žmonių turi sugebėjimą matyti ateitį, kaip klostysis situacija. Rodos, mano tėvas turėjo šį sugebėjimą. Yra net trys man žinomi pavyzdžiai: kai jis išleido savo pirmąją knygą „Maištininko išpažintis“ 2007-aisiais. Įžanginiame žodyje jis rašė, kad Rusija žengia imperiniu keliu, t. y. renkasi imperialistinę retoriką, politiką. Tai buvo visiška tiesa, nors tuo metu mažai kas jį išgirdo“, – sakė ji.
Pasak Ž. Nemcovos, partijos „Parnas“ suvažiavime 2012-aisiais, kalbėdamas apie prezidento rinkimus, B. Nemcovas ragino juos boikotuoti, tačiau taip pat nesulaukė didelio palaikymo.
„Jis buvo stoikas. Nepaisant to, kad tiek daug žmonių jam priešinosi, nes tik nedaugelis turėjo tokią nuostabią savybę. Būtent todėl šiandien ir stovime šiame skvere, kuris bus pervadintas po kelių akimirkų“, – sakė ji.
Atiduodami pagarbą B. Nemcovui, Lietuvos politikai dalį savo kalbų sakė lietuviškai, dalį – rusiškai.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pažymėjo, kad skvero pavadinimas B. Nemcovo vardu skirtas visiems, ginantiems laisvės, demokratijos Rusijoje ir taikos idėjas.
„Aišku, kad neatsitiktinai šis skveras yra priešais Rusijos ambasadą, aišku, kad neatsitiktinai yra B. Nemcovo vardas. Tai yra dėl kelių svarbių priežasčių. Pirma – pats Borisas Nemcovas. Jis buvo Lietuvos draugas, jis dažnai čia atvažiuodavo, mes visą laiką jautėme partnerystę. Be to, jis buvo iškilus Rusijos valstybės veikėjas, tokios valstybės, kokios mes galbūt ilgimės savo kaimynystėje – jis buvo kovotojas už taiką, demokratiją ir žmogaus teises“, – kalbėjo R. Šimašius.
„Esu tikras, kad ateis ta žinia, kai Rusijos ambasada priims šio skvero pavadinimą ne kaip provokaciją, o kaip aiškią žinią ir kaip pagarbos ženklą“, – pridūrė jis.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad demokratijos, minties laisvės simboliu, legenda laikomas B. Nemcovas iš tiesų buvo „paprastas žmogus, mylintis laisvę“.
„Jis buvo didelis optimistas, nieko nebijantis, drąsus žmogus (...). Tai yra pagarba ne tik visiems bendražygiams, kurie žino, kad laisvė turi kainą, bet ir tiems, kurie kovoja už tai šiandien Rusijoje, bet kur pasaulyje. Didžiuojuosi, kad asmeniškai pažinojau B. Nemcovą, mes su juo dalyvaudavome renginiuose, dažnai bendravome, jis dalyvavo mūsų renginiuose“, – sakė L. Linkevičius.
Jis priminė, kad Rusijos demokratinės jėgos padėjo Lietuvai ir prieš beveik tris dešimtmečius atkuriant šalies nepriklausomybę bei po Sausio įvykių, kai vyko šimtatūkstantinės demonstracijos Maskvoje, Sankt Peterburge.
„Tai reiškė labai daug ir reikš labai daug ateityje. Atiduodame pagarbą B. Nemcovui ir visiems tiems, kuriems svarbi laisvė ir kurie žino jos kainą, kurie supranta, kad tai – ne savaime suprantamas dalykas ir kad už ją reikia kovoti, o svarbiausia – ją apginti“, – kalbėjo ministras.
Pirmasis faktinis šalies vadovas Vytautas Landsbergis sako tikintis, kad Rusija keisis ir taps tokia, kuria tikėjo B. Nemcovas.
„Jis tikėjo žmogiška Rusija, kur ne tik tauta, bet ir valdžia bus žmogiška, kad ji nebus karo šalis ir jos nevaldys karo partija. Rusija turi didžiulę kūrybinę galią ir ji pajėgi kurti gėrį savo žmonėms ir kaimynams. Deja, kol kas to nėra, ji susitelkusi į vis baisesnes žudymo priemones“, – sakė V. Landsbergis.
Anot jo, nors B. Nemcovą „nužudė valdantis nežmoniškumas“, jo tikėjimas duoda vaisių, nes Rusijos „mąstantieji žmonės“ jau projektuoja šalies ateitį po Vladimiro Putino valdymo.
B. Nemcovo vardas nedideliam skverui priešais Rusijos ambasadą Žvėryno mikrorajone suteiktas šią gegužę. Tai sulaukė aštrios Rusijos kritikos – šalies ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas sostinės politikų sprendimą pavadino „bezdžioniavimu“ sekant Vašingtonu.
„Argi gali būti didesnė garbė, nei erdvė priešais ambasadą, pavadinta šios valstybės veikėjo, kovotojo už žmogaus teises vardu? Manau, kad ateis ta diena Rusijoje, kai ambasada pasidžiaugs, kad yra įsikūrusi B. Nemcovo skvere“, – ambasadoriaus reakciją įvertino meras.
Aktyvus Rusijos opozicijos narys B. Nemcovas nušautas 2015-ųjų vasario 27-ąją Maskvoje, netoli Kremliaus. B. Nemcovas ne kartą lankėsi Lietuvoje ir buvo vienas iš aktyviausiai palaikančių lietuvius per Sausio 13–osios įvykius ir vėliau.
