Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš Seimo tribūnos pranešusi, kad daugumą pasiūlė formuoti Algirdui Butkevičiui, kartu išreiškė abejonę dėl Lietuvos socialdemokratų partijos pasirinkimo.
„Socialdemokratų ir partijos lyderio pasirinkimas – skaidri ir atsakinga politika ar susitapatinimas su teisiamųjų suole sėdinčia partija – bus lemtingas visiems“, – sakė šalies vadovė.
Pirmas išbandymas jau beldžiasi į duris – balsavimas dėl neliečiamybės panaikinimo nusikaltimais įtariamiems Seimo nariams. Teisybės dėlei verta pasakyti, kad prezidentės abejonės tarsi turėtų pagrindo, tačiau iš kur ji žino, kad Seimui bus teikiamas prokuroro prašymas naikinti Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės neliečiamybę. Bet tebūnie.
Jei teiki generalinio prokuroro kandidatūrą, matyt, žinai, ką jis yra suplanavęs. Juk taip? Tikriausiai niekas ir neabejoja, kad Seimui bus teikiamas prašymas naikinti minėtų asmenų imunitetą. Tai ir įvyko. Lygiai taip pat, kaip abejonių nekelia ir šalies vadovės susitapatinimas su rinkimus pralaimėjusia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD), vis dar tikinčiais, kad kokiu nors stebuklingu būdu jiems pavyks susigrąžinti tai, ką prarado per Seimo rinkimus, tai yra valdžią ir visas jos teikiamas privilegijas.
Vis dėlto nepritarčiau prezidentės minėtam „pirmajam išbandymui“. Nei jis pirmas, nei ką. Pirmuoju koalicijos išbandymu pavadinčiau Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos susitarimą dėl koalicijos dar rinkimų naktį ir vėliau vykusias derybas.
Koalicijos partneriai ne tik sugebėjo susitarti dėl bendrų programinių nuostatų, bet ir gana lengvai išsidalijo ministerijas, Seimo komitetus bei kitas svarbias pareigybes. Štai kur buvo pirmasis išbandymas. Neliečiamybės klausimą pirmuoju išbandymu laiko tik prezidentė ir neliečiamybės retoriką isteriškai kartojantys naujosios daugumos oponentai.
Kitas dalykas, ar socialdemokratai ryžtųsi atiduoti į teismo rankas savo koalicijos partnerius akivaizdžiai politinėje byloje, kai prieš pat antrąjį rinkimų turą kaltinimai buvo pakeisti į sunkesnius. Labai abejoju. Socialdemokratai puikiai suvokia: jeigu Seimas nubalsuotų už neliečiamybės naikinimą ir šį sprendimą nulemtų būtent kairiųjų balsai, bet kokios iliuzijos apie tolesnę koalicijos ateitį išsisklaidytų kaip rūkas. Konservatoriai plotų katučių, o dauguma neišvengiamai subyrėtų. Tokiu atveju socialdemokratams naują daugumą tektų klijuoti jau tik su konservatoriais. Sakykime, iš išskaičiavimo prie jos prisidėtų dar ir „tvarkiečiai“.
Ar tokia vaivorykštės koalicija būtų tvari? Teoriškai gal ir taip, bet jos tvarumas būtų be galo silpnas kalbant ne tik apie skirtingą ideologinį požiūrį, bet ir apie galios centrus, iš kurių svarbiausias priklausytų TS-LKD ir šią partiją remiančiai D. Grybauskaitei.
Socialdemokratams tektų apverktina dalia. Tokiu atveju, kaip sakė prezidentė, laimėtojas būtų, tačiau nugalėtoja vėl taptų Darbo partija. Aukos įvaizdis jos populiarumą tik padidintų. Be to, būtų naivu tikėtis, kad vaivorykštinė koalicija išdirbtų visus 4 metus, kaip iki šiol pavyko pasiekti tik TS–LKD su Liberalų sąjūdžiu. Be to, koalicijai sugriuvus V. Uspaskicho apetitas kitose derybose su jį išdavusiais socialdemokratais išaugtų iki padebesių. Tokiu atveju „darbiečiai“ į kampą statytų socialdemokratus ir pastariesiems tektų nuolaidžiauti taip pat, kaip dabar nuolaidžiauja Darbo partija.
