Albinas Čaplikas Jeigu yra galimybių nelegaliais būdais uždirbti daugiau, šešėlinės rinkos atstovai numoja ranka į riziką, kad, darydami nusikaltimus, gali būti nutverti už rankos. Pateikiame tik nedidelę dalelę 2013-aisiais išaiškintų finansinių nusikaltimų, susijusių su nelegalia mėsos produktų gamyba ir prekyba jais. Daugeliu atveju ikiteisminiai tyrimai dar nebaigti, įtariamieji mėto pėdas arba ketina gintis teismuose.
Tarptautinis dzūkų verslas
Du Alytaus rajono gyventojai jautė, kad pareigūnai eina jų pėdomis, todėl sumanė dalį nelegalios prekybos mėsa perkelti į Didžiąją Britaniją, kur lietuviškų mėsos produktų išsiilgę laukia mūsų emigrantai. Dzūkas G.J. sugundė savo seserį I.N. imtis individualios veiklos pagal savo susikurtas taisykles. Jose buvo įrašyta nesteigti įmonės, neregistruoti individualios veiklos ir nepranešti apie ją mokesčių administratoriui.
Giminaičiai įsigydavo mėsos iš tiekėjų Lietuvoje, o savo namuose sodų bendrijoje „Dzūkija“, Punios seniūnijoje, antisanitarinėmis sąlygomis gamindavo vytintus, sūdytus ir rūkytus mėsos gaminius. Dalį produkcijos parduodavo kaimynams sodininkams, dalį – Alytaus ir Varėnos turgavietėse, o pajutę pavojų savo gaminius pradėjo gabenti į Didžiąją Britaniją.
Tačiau vieną dieną į jų gamyklėlę sodų bendrijoje pasibeldė neprašyti svečiai iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) bei Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. I.N. priklausančioje patalpoje rado 1,4 t, o brolio namuose – dar 992 kg parduoti paruoštų rūkytų, sūdytų, vytintų kumpių, lašinių ir dešrelių.
Tarptautinis dzūkų verslas buvo sustabdytas, FNTT Kauno apygardos valdyba tęsia pradėtą ikiteisminį tyrimą, o Baudžiamajame kodekse numatyta už neteisėtą vertimąsi ūkine veikla maksimaliai bausti iki 4 metų laisvės atėmimo.
Bedarbiai vartė milijonus
Atliekant ikiteisminį tyrimą, į Kauno apygardos prokuratūros akiratį pernai pateko du neeilinių gabumų šakiečiai. Šešėlinę kiaulienos prekybą organizavę vyrukai teismo sprendimu buvo laikinai suimti, atliktos kratos, kurių metu paimti reikšmingi dokumentai ir kompiuterinės laikmenos. Kuo ypatingas šis atvejis?
Du oficialiai niekur nedirbantys ostapai benderiai su bendrininkais Šakiuose registruotos įmonės vardu iš Lenkijos įmonės įsigydavo kiaulienos, kurią, neišrašydami buhalterinės apskaitos dokumentų, parduodavo Jurbarko, Kauno ir Šakių rajonuose veikiančioms įmonėms ir fiziniams asmenims. Pirminiais skaičiavimais, šešėliniai mėsos prekybininkai realizavo ne mažiau kaip 1 560 t kiaulių skerdienos, o neapskaitę milijoninių sandorių bendrovės buhalterinėje apskaitoje išvengė daugiau nei 1,5 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio.
Informacija pasitvirtino
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai pernai ilgai slapta stebėjo didelės grupės veiklą Vilniaus rajono prekyvietėse. Pareigūnai įtarė, kad vilniečių grupė mėsa, jos gaminiais ir kitais maisto produktais prekiauja apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą ir klastodama dokumentus. Žvalgybinė informacija pasitvirtino. Gruodžio 4 d. buvo atlikta per 60 kratų, kurių metu surinkta papildoma informacija patvirtino, kad mažiausiai 25 įtariamieji sukčiavo, vedė apgaulingą apskaitą, klastojo dokumentus ir neteisėtai praturtėjo. Kratų metu paimta apie 500 tūkst. Lt nusikalstamu būdu įsigytų grynųjų pinigų.
Tyrimo metu nustatyta, kad prekyvietėse neapskaitytų prekių apyvarta viršijo 2,5 mln. Lt per vienus metus, todėl išvengta apie 1 mln. Lt mokesčių į valstybės biudžetą. Tačiau manoma, kad įtariamieji mėsą ir jos gaminius prekyvietėse taip pardavinėjo jau kelerius metus, todėl bus tikrinama bendrovės veikla, vykdyta ne mažiau kaip penkerius pastaruosius metus. Remiantis pareigūnų surinktais duomenimis, galima pagrįstai įtarti, kad ši bendrovė per penkerius metus valstybės biudžetui nesumokėjo apie 8 mln. Lt. Be to, darbuotojams atlygis būdavo mokamas vokeliuose iš lėšų, gautų realizavus neapskaitytą produkciją.
Bendrovės vadovų priklausančiam turtui apribota nuosavybės teisė daugiau kaip už 5 mln. Lt. Jie turės pasiaiškinti dėl lėšų kilmės, už kurias buvo įgyta dalis turto. Daugelis įtariamųjų suimti.
Tipiškas pavyzdys
Klaipėdos apygardos prokuratūros ir FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai atskleidė šešėlinį prekybos lenkiškos kilmės skerdiena tinklą. FNTT, Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir VMI specialistai Klaipėdoje, Palangoje, Kaune, Šiauliuose, Pakruojo rajone ir Pagėgių savivaldybėje atliko 31 kratą. Organizatoriai įtariami nuslėpę 1,5 mln. Lt pajamų ir valstybei nesumokėję apie 540 tūkst. Lt pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.
Pasak Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danieliaus, šį atvejį galima laikyti tipišku šešėlinės prekybos pavyzdžiu. Įtariama, kad skerdiena be dokumentų buvo įvežama iš Lenkijos, o ją įsigijusios įmonės Kaune ir Pakruojyje mėsą su fiktyviais dokumentais realizuodavo turgavietėse ir taip pat nemokėdavo mokesčių valstybei. Lietuvos bendrovėms skerdiena dažniausiai buvo parduodama ir gabenama naktį, o siekiant išvengti galimų patikrinimų kelyje, ji buvo vežama su fiktyviomis PVM sąskaitomis faktūromis. Įtarimai sukčiavimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu pareikšti 4 asmenims, tačiau tyrėjai tikina, kad įtariamųjų gali būti daugiau.
Sumaniai slėpė
Originaliai nelegalia prekyba mėsa vertėsi grupelė kauniečių. Net patyrę FNTT pareigūnai ir Kauno apygardos prokuratūros atstovai stebėjosi, kad kauniečiai ilgą laiką savo nusikalstamą veiklą maskavo užsienyje veikiančių telekomunikacijų operatorių paslaugomis. Tačiau anksčiau ar vėliau net atsargiausi nusikaltėliai išsiduoda. Tiesa, pareigūnai neatskleidė, kaip į jų tinklus pateko apgaulinga apskaita įtariami bendrovės direktorius, toje pačioje bendrovėje dirbantys du kontrolieriai ir veterinarijos gydytojas-kontrolierius. FNTT tyrėjai kartu su Kauno apskrities VMI darbuotojais atliko 11 kratų. Jų metu pas įtariamuosius rastos didelės pinigų sumos.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė pusantrų metų šviežią mėsą įsigydavo iš Lenkijos ir Lietuvos bendrovių be jokių apskaitos dokumentų ir ne mažiau kaip 300 t šios mėsos turgavietėse Kaune pardavė taip pat be jokių apskaitos dokumentų. FNTT kartu su Kauno apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl šimtatūkstantines pajamas uždirbusių ir į valstybės biudžetą daugiau kaip 200 tūkst. Lt pridėtinės vertės ir pelno mokesčių nesumokėjusių keturių šešėlinio šviežios mėsos verslo organizatorių kauniečių. Įtariamųjų turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Įdiegė antrą programą
Stambią šešėlinio verslo žuvį specialiosios tarnybos sugavo Šiauliuose ir Joniškyje. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dvi mažmenine prekyba žalia mėsa, rūkytais mėsos gaminiais, sūriu ir žuvimi besiverčiančios įmonės per kelerius metus iš šešėlinės veiklos gavo daugiau nei 5 mln. Lt neapskaitytų pajamų. Atlikę net 68 kratas tyrėjai pagrįstai gali įtarti, kad dvi įmonės iš Lietuvoje ir Lenkijoje registruotų bendrovių dideliais kiekiais įsigydavo produkciją, o vėliau ją didmeninėmis ir mažmeninėmis kainomis parduodavo tiek šalies, tiek Latvijos, Estijos, Vokietijos ir Ispanijos įmonėms. Užfiksuota, kad vien iš Lenkijos įmonių kas mėnesį buvo įsigyjama apie 50–60 t produkcijos.
Įtariama, kad dalis Joniškio ir Šiaulių įmonių įsigytos ir parduotos produkcijos nebuvo apskaitoma. Bendra įmonių deklaruota mėnesinė apyvarta būdavo apie 1,7 mln. Lt per mėnesį, tačiau per 200 tūkst. Lt būdavo neįtraukiama į apskaitą ir mokesčiai nuo jų į valstybės biudžetą nemokami.
Nustatyta, kad beveik ištisą parą keliomis pamainomis dirbančių ir 70 darbuotojų turinčių bendrovių vadovai savo pavaldiniams buvo nurodę organizuoti neoficialią apskaitą. Vienos mažesnės įmonės vadovas neoficialią apskaitą tvarkė naudodamasis užrašais, o didesnėje įmonėje buvo įdiegta antra buhalterinės apskaitos kompiuterinė programa. Įmonės vairuotojai bei vadybininkai surinkdavo pinigus už neapskaitytas parduotas prekes ir juos atiduodavo įmonių vadovams.Pirminiais duomenimis, milijonines šešėlines pajamas gaunančios bendrovės valstybei nesumokėjo daugiau nei 440 tūkst. Lt pridėtinės vertės mokesčio.
Iš neoficialiai gautų lėšų įmonių vadovai pirko nekilnojamąjį turtą, prabangius automobilius, keliavo į egzotiškus kraštus. Sukčiavimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu įtariamų asmenų turtui apribota teisė į nuosavybę. Pritaikytos kardomosios priemonės, įtariamieji laukia teismo.
Komentarai
Mus pjauna ir sukčiai, ir supirkėjai
Edmundas Adomavičius, ŽŪB „Gražionių bekonai“ direktorius, LKAA vicepirmininkas
Ttrūksta tikslių duomenų, kiek kiaulienos įvežama, kiek jos parduodama nelegaliai, tačiau Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) duomenimis, Lietuvoje parduodama net apie 25 proc. neapmokestintos kiaulienos. Taigi ir dėl šios priežasties sąžiningai dirbantiesiems išsilaikyti rinkoje labai sunku. Manau, kad FNTT ir kitos struktūros turi imtis dar griežtesnių priemonių, kitaip žemės ūkio ministro bandymai remti gyvulininkystę nepasieks tikslo. Kita vertus, mus pjauna ir supirkėjai – štai prieš šventes padaugėjo mėsos pirkėjų, tačiau supirkimo kaina prieš šventes buvo sumažinta apie 7–8 proc.
Sunku konkuruoti su dirbančiais nelegaliai
Alvidas Vasiliauskas, Pakruojo r. ūkininkas, augina kiaules
Kiaules auginu ekologiškai, todėl man nesudėtinga jas parduoti – pirkėjai patys atvažiuoja ir nuperka. Tačiau jeigu prekiaučiau turguje, niekuo neišsiskirčiau iš kitų pardavėjų – visi tikina patys auginantys ir prekiaujantys tik lietuviška kiauliena ir produkcija. Ir taip sunkiai išgyvenančiai kiaulininkystei labai kenkia ir nelegali veikla. Tad planuoju pats imtis kiaulienos perdirbimo, bandysiu įsirengti nedidelį cechą ir jau žinau, kokie griežti tam keliami reikalavimai. Sunku konkuruoti su dirbančiaisiais nelegaliai, kurie ne tik nesilaiko higienos reikalavimų, bet ir nemoka mokesčių.
