„Stokholmo arbitražas, žinome, kad neįžvelgė Rusijos koncerno pažeidimų“, - trečiadienį žurnalistams sakė R.Masiulis. Anot jo, Lietuvą sprendimas nuvylė, o arbitražo išlaidos padalintos abiem šalims po lygiai - po pusę milijono eurų.
„Arbitražo išvadose teigiama, kad nė viena iš šalių neįrodė savo reikalavimų ir nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų. Tai rodo, kad byla labai sudėtinga ir nė viena iš šalių nesugebėjo apginti savo pozicijos“, - kalbėjo R.Masilis.
Turėjo interesų konfliktą
Ministras pridūrė, kad Lietuva jau yra pasiekusi visus strateginius tikslus: reformavo dujų sektorių, susigrąžino dujų infrastruktūros kontrolę, pasistatė suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, kuris sugriovė „Gazprom“ monopolį rinkoje.
„Tai buvo tik viena iš dalių mūsų kovos, kuri tęsiasi 4 metus. (...) Aišku, norėjosi dar prisiteisi dėl dujų kainos formulės sumas, nes pati byla buvo dėl dujų kainos formulės neteisingo naudojimo. Bet pirminė analizė rodo, kad buvo sudėtinga byla, daug informacijos ir arbitrai tiesiog nesiryžo priimti kažkokio sprendimo“, - sakė R.Masiulis.
„Arbitražas teigia, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą. Tik dėl „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutarties abstrakčių sąlygų sudėtinga įrodyti konkretų sutarties pažeidimą. Tačiau ir „Gazprom“ nepavyko pagrįsti visų savo gynybos argumentų“, - rašoma Energetikos ministerijos pranešime.
Anot jo, permokai už dujas apskaičiuoti buvo pasitelkti sudėtingi ekonominiai modeliai, kurie vertino teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką. Dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos.
„Arbitražas atkreipė dėmesį, kad terminas „teisinga kaina“ yra pernelyg abstraktus, kad būtų galima įvertinti galimą žalą. Be to, arbitrai nusprendė, kad reikalavimas tiekti dujas mažiausia kaina neturi prasmės. Esą „ Lietuvos dujų“ akcininkų sutarties punktas, numatantis tiekti dujas mažiausia kaina, tebuvo šalių noras, o ne teisinis įsipareigojimas“, - rašoma pranešime.
Konfliktas tęsiasi kelis metus
Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė į Stokholmo arbitražą kreipėsi 2012 metų spalį.
Premjeras A.Butkevičius maždaug prieš metus teigė, kad arbitražui priėmus Lietuvai palankų sprendimą, iš „Gazprom“ gauta kompensacija būtų atiduota šalies vartotojams, galbūt juos skiriant visuomenei svarbiems dujų infrastruktūros projektams. Vis dėlto nebuvo konkretumo, kaip pinigai juos pasiektų.
2014 metų gegužę, bendrovei „Lietuvos dujos“ pagrasinus nauju arbitražu, „Gazprom“ maždaug 20 proc. sumažino dujų kainą įmonei, kuri tiekė dujas visiems gyventojams ir daliai komercinių vartotojų. Kaina buvo sumažinta už dujas, tiektas bei tiekiamas 2013-2015 metais.
Europos Komisija, baigusi 3 metus trukusį tyrimą dėl „Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, 2015 metų balandį pareiškė, kad koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti padėtimi.
Balandžio pradžioje „Gazprom“ atsiėmė ieškinį prieš Lietuvą Jungtinių Tautų UNCITRAL arbitraže dėl ES trečiojo energetikos paketo.
