Panevėžio rajone esantis nedidelis pensionas žmonėms, turintiems proto negalią, pasinaudojo 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų parama, kad pagerintų savo globotinių gyvenimo sąlygas ir jie nenustotų jausti tikrų namų šilumos ir jaukumo.
Neremontuoti daug metų
Vieninteliai Panevėžio apskrityje privačia iniciatyva daugiau kaip prieš 13 metų įsteigti Vilties namai proto negalios suaugusiesiems Panevėžio rajone, Skynimų kaime, jau šią vasarą bus atnaujinti ir išplėsti. Juose tarsi viena šeima gyvenantys neįgalieji turės dar patogesnes sąlygas.
Tikrus namus primenanti įstaiga galės priimti daugiau likimo nuskriaustų žmonių tiek nuolatinei, tiek laikinai globai. Vilties namų įkūrėja ir jų direktorė Laima Biržietienė sako, kad galimybę turintiesiems proto negalią gyventi patogiau ir erdviau suteikė gauta Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų parama.
Buvo parengtas projektas „Viešosios įstaigos Vilties namų modernizavimas“. Jam skirtas 600 tūkstančių 160 litų finansavimas, didžioji dalis pinigų – 510 tūkstančių 136 litai – yra 2007–2013 metų struktūrinių fondų lėšos.
Nuo praėjusių metų lapkričio Vilties namuose darbuojasi statybininkai. Kaip ir kiekvienų namų, kuriuose vyksta remontas, taip ir šių gyventojai ir darbuotojai patiria nepatogumų, tačiau tai jų neerzina.
Žmonės nusiteikę kelis mėnesius pagyventi kiek labiau susispaudę, parsinešti į gyvenamąsias patalpas daugiau dulkių. Visi žino, kad jau liepos pabaigoje galės džiaugtis jaukesniais ir erdvesniais namais. „2007–2013 metų ES struktūrinių fondų parama buvo vienintelė mūsų galimybė atlikti kapitalinį remontą. Įstaiga veikia keturioliktus metus, per tą laiką daug kas – miegamieji kambariai, tualetai, vonios ir kitos patalpos – gerokai aptriušo, paseno įranga.
Didesniam remontui neturėjome pinigų, tik šiek tiek pagražindavome namus: padažydavome sienas, nulakuodavome laiptus.
Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko gauti 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų paramą. Nors dokumentų tvarkymas atėmė daug laiko ir kainavo nemažai nervų, tikrai buvo verta stengtis“, – kalbėjo L.Biržietienė.
Neįgaliųjų tėvams – atokvėpio paslaugos
Vilties namuose gyvena 20 turinčiųjų proto negalią nuo 25 iki beveik 70 metų. Iš jų du artimieji atvežė laikinai globai.
Pastarieji Vilties namuose gali praleisti iki 6 mėnesių per metus, nebūtinai visą laiką iš karto. Namiškiai juos gali atvežti kad ir vienai dienai.
Tokia paslauga labai reikalinga. Neįgaliųjų artimieji paprastai yra pririšti prie namų, nes negali jų ilgesniam laikui palikti vienų. O juk jiems tenka ir į ligoninę atsigulti, ir išvykti su reikalais, pagaliau jiems norisi nors kelioms dienos išvažiuoti pailsėti.
Pasak L.Biržietienės, po remonto trumpalaikei globai bus galima priimti tris žmones, įstaigoje vietų nuo 20 padidės iki 25.
Globotiniams pirmame aukšte bus įrengti 5 nauji kambariai, 3 tualetai ir 3 vonios kambariai. Pirmame aukšte iki šiol buvo pagalbinės patalpos: katilinė, skalbykla, dirbtuvės.
Jos užėmė daug erdvės, tačiau praktiškai buvo mažai naudojamos. Šių namų gyventojai nelabai linkę ką nors meistrauti dirbtuvėse, įstaigai nereikalinga ir tokia didelė skalbykla, kokią ji turėjo. Todėl pirmo aukšto patalpas buvo nuspręsta rekonstruoti ir paversti gyvenamąja zona.
Pirmame aukšte esanti kietojo kuro katilinė bus iškelta į rūsį. Vietoj jos bus įrengtas kambarys invalido vežimėlyje sėdinčiam gyventojui. Kad žmogus galėtų laisvai judėti, bus praplatintos kambario durys, koridorius. Pirmame aukšte esantys nedideli langai bus keičiami naujais, didesniais. Pastato išorės sienos apšiltintos.
Rūsyje, be katilinės, bus įrengta nedidelė skalbykla, sandėliukai.
Gyvens po vieną ar du
Globotinių patogumui bus įrengta nedidelė virtuvėlė, čia jie galės išsivirti arbatos, užkąsti.
Po remonto gerokai padidės įstaigos salė, joje įvairiomis progomis renkasi namų gyventojai, yra organizuojami renginiai vietos bendruomenės vaikams.
Iš gautų 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų lėšų įstaiga pirks baldų naujai įrengtiems kambariams apstatyti.
Baigę darbus žemutiniuose aukštuose, statybininkai persikels ir į viršutinius. Bus atnaujinti gyventojų miegamieji, suremontuota dengtu stogu nemaža terasa, kurioje šių namų gyventojai mėgsta leisti laiką šiltuoju metų laiku.
Pasak L.Biržietienės, po remonto visi neįgalieji kambariuose gyvens tik po vieną ar po du. Dabar kai kuriems tenka glaustis ir trise.
Darbo statybininkams čia – per akis. Direktorė skaičiuoja, kad remontuojamų patalpų yra daugiau nei 300 kvadratinių metrų.
Planuoja ir kitus pirkinius
L.Biržietienės teigimu, gautos 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų paramos pinigų užteks ne tik įstaigos kapitaliniam remontui, baldams naujai įrengtiems kambariams nupirkti, bet ir veikiausiai specialiam autobusiukui neįgaliesiems vežti, o galbūt dar ir keltuvui.
Trijų aukštų pastate nėra lifto. Kol kas čia gyvena tik du nevaikštantys žmonės, iš jų vienas apsistojęs tik laikinai. Kol kas jie nepatiria nepatogumo negalėdami patekti į viršutinius pastato aukštus. Direktorė svarsto, kad vis dėlto įstaigai keltuvas praverstų. Proto negalią turinčius žmones ligos ir nelaimės į vežimėlius gali pasodinti lygiai taip pat, kaip ir sveikuosius.
Vilties namų remontu besirūpinanti jų vadovė patikino, kad jie niekada netaps panašūs į valdišką įstaigą.
„Mes remontą darome už Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus, bet stengiamės juos panaudoti kaip galima racionaliau, nes patys esame šių namų šeimininkai“, – sakė L.Biržietienė.
Juose, skirtingai nei valstybinėse įstaigose, nėra didelio būrio darbuotojų. Gyventojais rūpinasi septyni socialiniai darbuotojai, administratoriai yra tik du – direktorė ir buhalterė. Įstaigai pakanka vienos virėjos ir vieno ūkvedžio, ji apsieina be valytojų etatų, nes darbuotojai nesibodi į rankas paimti šepečius ir šluostes. Neretai jiems į pagalbą ateina ir stipresnės sveikatos gyventojai.
Kai namuose statybininkai baigs visus darbus, darbuotojai ir gyventojai netruks juos išvalyti.
