Rodos, amžinasis paradoksas: medikų paruošiame vieni daugiausiai Europos Sąjungoje, tačiau jų vis trūksta. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad problema – netolygus gydytojų pasiskirstymas rajonuose ir didmiesčiuose.
Tačiau prireikus papulti pas konkretų specialistą sostinėje tenka stoti ir į kelių mėnesių eilę. Tai kur tas specialistų perteklius? Tuo metu ne tik rajoninių, bet ir regioninių ligoninių darbo skelbimų lentose nuolat kabo pasiūlymai įsidarbinti kardiologams, neurologams, reabilitologams, endokrinologams ir kitų sričių gydytojams.
Prognozės taip pat neįkvepia – Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA nurodo, kad 2030 m. šalyje gali trūkti apie 3 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų. Daugiausia truks bendrosios praktikos slaugytojų (3 163), šeimos (428) ir vidaus ligų (420) gydytojų. Tiesa, šie skaičiavimai atlikti dar neįvertinus reformos poveikio.
Dulkys: vadovai ir patys turi dirbti
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys savo ruožtu atkerta, kad dėl gydytojų stygiaus kalti ir patys gydymo įstaigų vadovai.
„Vadovai turi judėti, turi dirbti, o ne sėdėti ir laukti, kad kažkas jiems autobusais ar mikroautobusais tuos specialistus atveš“, – aiškino jis laidai „Karštai su tv3.lt“.
Taip pat aiškinama, kad būtent reformos dėka turėtų susireguliuoti pacientų srautai, 80 proc. būtinųjų sveikatos paslaugų jie turėtų gauti šalia namų. O kai paslauga bus reikalinga, tada esą nebus sunku prikviesti ir specialistus, kurie matys perspektyvą dirbti įstaigoje.
Reforma medikų stygių tik bandoma užmaskuoti?
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigė labai abejojanti, ar po reformos kas nors galėtų iš esmės pasikeisti į gerą.
„Visiškai netikiu, kad situacija pagerės. Reforma tik bandoma paslėpti medikų stygių. Dabar yra planas visus prijungti prie savivaldybės sveikatos centrų, daug tikimasi, kad ir privačias paslaugas teikiantys medikai noriai jungsis. Bet toks kolektyvizacijos procesas labai kliūna – kad gautų finansavimą iš ligonių kasų žmonės, kurie investavo į patalpas, darbo vietą, turės jungtis prie kažkokio bendro valstybinio centro.
„Matau tokį piešinį, kad regionai labai stipriai praras medikus.“
Tai vertinu labai skeptiškai, nemanau, kad bus labai daug pulsiančių tą daryti. Manau, dalis pasirinks visiškai nedirbti, nes nemažai žmonių yra pensinio amžiaus, ypač dirbantys kaimo vietovėse ar nedideliuose miesteliuose. Matau tokį piešinį, kad regionai labai stipriai praras medikus. Kadangi pagal planą pacientai tada turės vykti į stambesnius centrus, bet yra išlaikomas prioritetinis stambesnių centrų ligonių aptarnavimas, neįsivaizduoju, kaip ir kokio lygio paslaugas gaus žmonės iš mažesnių miestelių. Tai yra akivaizdu“, – dėstė pašnekovė.
Jos teigimu, iki šiol nėra iki galo aišku, kiek medikų turime ir kiek konkrečiai jų trūksta.
„Nėra aišku, kokiu būdu tai yra skaičiuojama – ar licencijos, ar galvos, ar etatai, mes to nesuprantame. Daugiau nei metai to klausinėju – kiek medikų turime ir kiek jų trūksta. Trūkumas egzistuoja, bet neaišku, koks, atrodo, kad piktybiškai vengiama tai išsiaiškinti“, – teigė A. Gerliakienė.
Medikams išvykti iš rajonų „padėjo“ ir Verygos įsakymas?
Pasak jos, tai, kad trūksta medikų, dar aiškiau pasimatė užklupus COVID-19 pandemijai. Ypač tada, kai tuometinis ministras Aurelijus Veryga išleido įsakymą, kuriuo nurodė gydytojams dirbti ciklais. Kitaip sakant, medikai nebegalėjo dirbti per kelias įstaigas. Nemažai gydytojų per pandemiją ir po jos apskritai apsisprendė išeiti užtarnauto poilsio, tad kai kur atsivėrė dar didesnės skylės.
„Užuot kad būtų pasirūpinta asmens apsaugos priemonėmis, kurių nebuvo, nes rezervas buvo tuščias, praktiškai buvo užblokuota mediko galimybė važinėti į kitą gydymo įstaigą, pavyzdžiui, iš universitetinės ligoninės vykti į rajoninę ar regioninę, tai jos liko be specialistų.
Rajonuose ir taip daugiausiai dirba pensinio amžiaus žmonės ir kadangi būdavo didžiulis darbo krūvis, žmonės išėjo“, – pastebėjo A. Gerliakienė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas taip pat tvirtino, kad draudimas dirbti keliose įstaigose padarė ženklią įtaką. „Tai padarė didžiulė nuostolį regionams, situacija iš esmės iki dabar neatsistato. Tad šiandien regionai susiduria su labai didelėmis problemomis“, – kalbėjo jis.
Papildomai finansuos, jei sutiks kelis metus padirbėti Lietuvoje
Parlamentaras neneigė, kad problemų šiandien – ne viena, tačiau dalino pažadus, kad tą ruošiamasi spręsti.
„Daugiau kalbu ne apie stacionarines paslaugas – jų daug pacientai jau dabar išvyko gauti į didesnius miestus, bet šeimos gydytojo lygio ir konsultacines paslaugas. Daug kur ambulatorinės neurologo, kardiologo, odos ligų, LOR gydytojo paslaugos yra sunkia prieinamos, gydytojai atvažiuoja kartą per savaitę, kelioms valandoms.
„Reikia sklaidyti mitus, kad į regionus nuvykus degraduosi, visi žinomi Lietuvos specialistai, akademikai savo karjerą iš esmės pradėjo dirbdami regione.“
Matome šią problemą, jau turėjome komiteto, ministerijos posėdį su universitetų atstovais. Jie vis dėlto siūlo ruošti specialistui daugiau stacionarui – 25 ir daugiau anesteziologus, kitas specialybes, o odos, LOR gydytojų, neurologų, kardiologų – po vieną, du ar tris. Tai jau komitetas yra pateikęs siūlymus, kad būtų peržiūrėtas valstybės finansuojamų specialybių sąrašas“, – kalbėjo A. Matulas.
Jis pridūrė, kad organizuojami išskirtiniai susitikimai su medicinos studentais, rezidentais, kur bus bandoma ieškoti priežasčių, kas juos motyvuotų rinktis dirbti Lietuvoje: „Reikia sklaidyti mitus, kad į regionus nuvykus degraduosi, visi žinomi Lietuvos specialistai, akademikai savo karjerą iš esmės pradėjo dirbdami regione. Jau yra gerųjų pavyzdžių, nemažai savivaldybių pasitvirtinę medikų pritraukimo programas, skiria papildomą paramą būstui, kitas priemones.“
Seimo narys kartu įvardijo dar vieną naują priemonę – norima, kad papildomai rengiamų rezidentų vietos atitektų ne užsieniečiams, bet Lietuvos studentams. „Yra sukurta programa ministerijoje, ES parama, didžiulės sumos. Valstybės finansavimo rezidentūrai negaunantis studentas galės gauti finansavimą per SAM iš ES lėšų, jei jis pats kreiptis įsipareigodamas du ar tris metus padirbėti pasirinktoje vietoje Lietuvoje“, – aiškino A. Matulas.
Pasak pašnekovo, Lietuvoje nėra blogesnė situacija nei kaimyninėse ar kitose ES šalyse. „Kai kuriose jų jau yra tokioje situacijoje, kad kviečia medikus iš mažesnių, mažiau turtingų šalių apmokėdami skrydžius, viešbučius, mokėdami dideles sumas už budėjimus, darbus. Čia ir yra didžiulė problema, kad turime sukurti mechanizmą ir tokias sąlygas, kad gydytojai nesusiviliotų išvykti svetur. Tą problemą matome ir bandome spręsti“, – aiškino Seimo narys.
Nevaldomos priemokos iškreipia sąlygas?
Savo ruožtu buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kategoriškai nesutinka, kad pandemijos metu jo palaimintas darbas ciklais galėjo kažkaip iš esmės prisidėti prie medikų trūkumo regionuose.
„Jie ir iki tol, ir dabar tikrai dirba ne vienoje vietoje. O darbas ciklais buvo skirtas infekcijų kontrolei, kad judėdami per kelias įstaigas žmonės neišplatintų infekcijos. Jei kažkas ir apsisprendė likti dirbti vienoje įstaigoje, tai, žinau, yra tokių viešųjų įstaigų, kurių vadovai prisitraukė medikus dideliu darbo užmokesčiu. Tai medikui yra patogiau nevažinėti per kelias vietas ir gauti tokį patį užmokestį.
Ko gero, ne tiek kažkoks darbas ciklais prie specialistų vis didesnio mažėjimo prisideda, kiek tai, kad toliau yra nesuvaldyta situacija su priemokomis privačiose gydymo įstaigose. Kur galima imti priemokas už paslaugas ir yra sukuriamos nelygios konkurencijos sąlygos – jie gali brangiau mokėti, vilioti medikus ir tada jų pradeda trūkti ne tik regionuose, bet ir didesniuose miestuose“, – aiškino Seimo narys.
Pasak, A. Verygos tiesos yra ir pasakymuose, kad jauni gydytojai nemato perspektyvų periferijoje.
„Galime kiek norime pasakoti apie gerus pavyzdžius rajonuose, bet ten nei tam tikrų procedūrų, nei sudėtingų gydymo metodų netaikys, ne tam tos įstaigos skirtos. Tai kai praėjusioje kadencijoje siūlėme kurti ligonių tinklus, tikslas ir buvo toks, kad medikai galėtų padirbti regione, iš esmės dirbdami toje pačioje įstaigoje. Vėliau, norėdamas daryti karjerą, gali joje kalbėtis su vadovu, galų gale tave pastebi kaip gabų mediką. O dabar visi yra išbarstyti, įdarbinti skirtingose įstaigose“, – aiškino parlamentaras.
Pašnekovas nematė ir prielaidų, kad reforma kažkaip galėtų išspręsti šias problemas. „Juk nepriversi mediko kažkur dirbti. Ir dabar siūlo butus, namus, įsikūrimo pinigus, bet tas vis tiek nesuveikia. Reikia suprasti, kad medicinos mokslus renkasi geriausi, jie dažnai turi ambicijų ne tik bazinius dalykus daryti, bet būti aukštos kvalifikacijos specialistai. Tai ši reforma to neišsprendžia, o sukelia realią grėsmę šeimos medicinai, visai nesprendžia ligoninių problemos. Manau, anksčiau ar vėliau ji parodys savo rezultatą ir bus dar blogiau, nei buvo“, – konstatavo A. Veryga.
Slaugytojų reikės 8 kartus daugiau
A. Gerliakienė dūrė pirštu į ir į milžinišką slaugytojų trūkumą, dėl ko reformatoriai iškart turėtų matyti degančią raudoną lemputę.
„Jei tikimės, kad sumažinus stacionaro lovų skaičių viskas susitvarkys, tai pasakysiu tiesiai šviesiai – su slauga jau dabar visiškai tragiška padėtis. Slaugytojų šiandien trūksta apie 7 tūkst., o norint, kad įvyktų reforma, pačios viceministrės pristatytoje medžiagoje buvo nurodyta, kad slaugytojų turi būti 8 kartus daugiau, nei yra dabar.
„Dirbama ir 1,5 etato, kartais ir daugiau – ne tik dėl to, kad yra šių paslaugų poreikis, bet kad ir gautų pakankamą atlyginimą šeimai išlaikyti“, – komentavo A. Volodkaitė.
Per metus kolegijos ir universitetai paruošia 600 slaugytojų, trečdalis iš karto emigruoja į Skandinaviją, trečdalis išeina į grožio industriją, lieka 200. Tai kokiu būdu turėtų įvykti reforma, kuri realiai „pakabinta“ ant slaugos, nelabai suprantu“, – konstatavo LMS atstovė.
Negana to, ji priminė, kad nauji teisės aktai byloja, jog slaugos našta vis labiau bus perkeliama ant artimųjų pečių: „Kadangi pensinį amžių tik ilginam, o slaugių nėra, artimų žmonių galimybės slaugyti yra niekinės, tai čia matau baisų dalyką.“
Nežmoniški krūviai
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė portalui tv3.lt taip pat teigė džiugių prošvaisčių nematanti.
„Slaugos darbuotojų trūksta, tačiau neužtenka vien rengti daug žmonių, reikia kompleksinių sprendimų – stengtis juos išlaikyti darbo rinkoje, pritraukti į regionus, užtikrinti darbo sąlygas“, – sakė ji.
Pašnekovė konstatavo, kad ypač regionuose daugiausiai dirba vyresnio amžiaus slaugytojos – dalis jų artėja prie pensinio amžiaus arba dar dirba jau jo sulaukusios. Negana to, dažna dirba ir daug didesniu nei vieno etato krūviu.
„Jos yra prašomos pasilikti dirbti, nes neateina pakankamai naujų specialistų, kurie galėtų jas pakeisti. O darbo krūviai – didžiulė problema, nes pacientams negalima pasiūlyti laukti paslaugos vien dėl to, kad trūksta slaugytojų.
Retai dirbama vienu etatu ar tik vienoje įstaigoje, renkasi dirba savaitgaliais ar naktimis, nes tokių paslaugų reikia visą parą. Dirbama ir 1,5 etato, kartais ir daugiau – ne tik dėl to, kad yra šių paslaugų poreikis, bet kad ir gautų pakankamą atlyginimą šeimai išlaikyti“, – komentavo A. Volodkaitė.
Ji neslėpė, kad darbas nėra lengvas, auga profesinio perdegimo, emocinio išsekimo rizika.
Nebenorės būti medikais?
A. Gerliakienė pridūrė, kad ne tik medikų stygius bado akis, tačiau ir kiti reformos punktai, akivaizdžiai neskaičiuojami resursai.
„Sako, kad dabar darys, o po to žiūrės, kas bus. Nežinau, ar normalu taip daryti reformą. Akivaizdu, kad nuo to pirmiausia nukentės pacientai, o kaltės bus metamos ne tiems, kurie reformą sugalvojo, o gydytojams, kurie tiesiogiai teikia paslaugą.
Ir pagal dabartinę situaciją, koks yra visuomenės, teisininkų požiūris į medikus, pagarbos nebuvimą, atlyginimus, žinote, kuo baigsis, labai greitai nebebus, kas studijuoja šią specialybę. Tuoj matyt reikės eiti pas žynius ar gydančius žolelėmis, nes viskas eina ne ten, kur turėtų ir dugnas labai greitai gali būti pasiektas“, – apgailestavo LMS atstovė.
Dulkys lenkia pirštus, ko jau ėmėsi
Taip pat, dar neseniai stebėjęsis, kodėl pagrindinėje Klaipėdos miesto poliklinikoje nėra nė vieno kardiologo, ministras teigė, kad jau yra imtasi greitųjų priemonių, kaip pritraukti trūkstamus gydytojus.
Ministras tikino, kad nėra sėdima rankų sudėjus ir priminė, jog tam tikrų priemonių pritraukti reikiamų specialistus į gydymo įstaigas jau imtasi.
„Pasižiūrėjome savo finansavimo galimybes, ką rodo ligonių kasų duomenys ir tose įstaigose, kur yra didžiausios eilės, yra padidintas finansavimas. Kita pusė, kad mes pakeitėme viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tam tikrus dalykus.
Tai reiškia, kad toms minėtoms paslaugoms, kur yra ilgiausios eilės ir paslaugų labiausiai trūksta, esame garantavę, kad visos viršsutartinės sumos bus apmokėtos. Tą darome ne kartą per metus, kaip buvo anksčiau, o tas sumas peržiūrime du kartus per metus“, – neseniai Seime vardijo A. Dulkys.
Trečia jo įvardyta finansinė priemonė – trūkstamų specialybių konsultacijoms numatytas didesnis apmokėjimas už kompleksines paslaugas.
„Praeis pusmetis, matysime, ar priemonės davė kažkokią naudą, ar ne, koks tas efektas“, – sakė SAM vadovas.
Ministras kartu įvardijo ilgalaikius planus, kaip ketinama garantuoti reikiamų specialistų skaičių: „Medikus paruošti trunka labai ilgai tai jau pakeitėme valstybinio užsakymo komiteto veiklą ir į ateitį, kad būtų orientuojamasi į tų specialybių užsakymą, kuris Lietuvai yra svarbesnis.“
