Už šalies gynybos parlamentinę kontrolę atsakingo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai teigia nieko negirdėję apie parlamento Kaimo reikalų komiteto užmojus gilintis į kariuomenės poligonų panaudojimo efektyvumą.
Kariuomenės vadovybė, savo ruožtu, teigia padėsianti parlamentarams atrasti reikiamus atsakymus, tačiau stebisi, jog karinėmis teritorijomis domisi kitas kompetencijos ir atsakomybės ribas turintis Seimo komitetas.
Tuo tarpu Kaimo reikalų komiteto (KRK) suformuota darbo grupė inspektuoja kariuomenės mokymams naudojamas teritorijas. Ketvirtadienį grupės atstovai lankėsi prie Kauno esančiame Rokų poligone, kuris naudojamas specialiųjų pajėgų rengimui.
"Mūsų grupės pagrindinis tikslas - peržiūrėti, ar visi kariniai poligonai tinkamai panaudoja jiems priskirtas žemes, nes jų plotai dideli, galbūt rasime kur žemė visiškai nepanaudojama. Jau buvo keli išvažiuojamieji posėdžiai ir dirbant racionaliai kartu su Krašto apsaugos ministerijos atstovais pavyks kai kurias žemes grąžinti į valstybės fondą", - BNS penktadienį sakė darbo grupės vadovas, Tėvynės sąjungos (konservatorių) atstovas Kazimieras Starkevičius.
"Mes apie jokią Kaimo reikalų komiteto darbo grupę nesame girdėję. Negalėčiau daugiau komentuoti", - BNS sakė NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius.
Apie KRK darbo grupės interesus karybos srityje nieko nėra girdėjęs ir komiteto narys, buvęs NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas.
Kariuomenės vado generolo majoro Valdo Tutkaus teigimu Seimo KRK narių domėjimasis kariuomenės poligonais ir teritorijomis yra teisėtas, tačiau keistas.
"Seimas vykdo parlamentinę kontrolę ir turi teisę žinoti padėtį kariuomenėje, tačiau turėčiau pastebėti, kad kariuomenės parlamentinė kontrolė įgyvendinama per Nacionalinio saugumo ir gynybos, o ne Kaimo reikalų komitetą. Siekdami padėti KRK darbo grupei, delegavome jai atsakingą karininką. Vis dėlto turėčiau pastebėti, kad jokie kariuomenės teritorijų perdavimo klausimai negali būti sprendžiami be NSGK dalyvavimo", - BNS sakė kariuomenės vadas V.Tutkus.
"Niekam ne naujiena, kad Kairių poligonas yra patrauklioje vietovėje prie Klaipėdos, o Rokų - prie Kauno. Tačiau kariuomenė privalo turėti kur treniruotis, priešingu atveju gali tekti sumokėti labai brangią kainą. Esame įsitikinę, kad karinių poligonų sąskaita išspręsti žemės nuosavybės grąžinimo problemos nepavyktų", - sakė generolas majoras V.Tutkus.
Į pietus nuo Klaipėdos, Kuršių marių pakrantėje esantis maždaug dešimties kilometrų ilgio ir penkių - pločio Kairių poligonas yra vienintelis Lietuvoje, kuris pritaikytas sausumos, laivyno ir oro pajėgų pratyboms. Pratybos šiame poligone vyksta nuolat - vidutiniškai 22 dienas per mėnesį. Pratybų skaičius išaugo dar labiau, kuomet prieš kelerius metus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas buvo reorganizuotas į Krašto apsaugos savanorių pajėgų mokomąjį batalioną, rengiantį karius tarptautinėms misijoms. Kairių poligone kariai rengiami misijoms Afganistane, Irake ir Kosove.
Kairiuose kelissyk per metus rengiamos kompleksinės Specialiųjų operacijų junginio (SOJ) pratybos, o 2006-ųjų balandį poligonas buvo naudojamas per precedento neturinčias Lietuvos, JAV, Lenkijos ir Norvegijos specialiųjų pajėgų antiteroristines pratybas "Shamrock Key".
Be to, didžioji dalis Kairių poligono patenka į Kliošių kraštovaizdžio draustinį, paukščių apsaugai svarbią teritoriją. Kairių poligone yra nemažai į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių. Aplinkosaugininkai neturi didesnių priekaištų kariškių organizuojamoms pratyboms šiame Kairių poligone, Kelerių pastarųjų metų tyrimai, kuriuos atliko Ekologijos institutas ir Lietuvos Ornitologų draugijos mokslininkai parodė, kad pratybos Kairių poligone nedaro didesnės neigiamos įtakos biologinei įvairovei.
Rokų poligonas į pietus nuo Kauno tarnauja net keliems dideliems Kauno įgulos padaliniams. Poligone rengiamos kovinio rengimo bei lauko taktikos pratybos Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono, Žvalgų mokyklos, SOJ Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono, Karinių oro pajėgų, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariams.
BNS žiniomis, dėl Rokų poligono žemės paviršiaus ir vandens telkinių įvairovės, miškingų, pelkėtų vietovių, gana stačių šlaitų yra rengiamos išgyvenimo, specialiosios pratybos, specialiųjų žvalgybos padalinių rengimas, kurių kituose poligonuose rengti nėra galimybių.
Dalis Rokų poligono teritorijos dar nėra išminuota po sovietinės kariuomenės pasitraukimo, todėl ji pavojinga civiliams gyventojams. Kauno įgulos kariai Rokų poligoną vertina ir todėl kad vykstant į Rokus, užtrunkama vos 20-30 minučių, tuo tarpu į Jonavos rajone esantį Gaižiūnų poligoną - daugiau kaip valandą.
Prieš kelerius metus Švenčionių rajono politikai piktinosi dėl Artilerijos bataliono rengiamų šaudymų iš laikinų pozicijų, kurios kelissyk per metus įrengiamos už Centrinio poligono Pabradėje ribų. Politikai motyvavo susirūpinimą esą gyventojams kylančiu pavojumi ir kitais nepatogumais. Kariuomenei supažindinus vietos politikus su padėtimi, šis nepasitenkinimas išnyko. Manoma, kad nepasitenkinimą galėjo lemti įtakingų vilniečių interesai, susiję su rekreacinėmis teritorijomis poligono prieigose.
