• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karas ir kitos ekstremalios situacijos gali tapti nemenkais išbandymais sveikatos sektoriui. Dar koronaviruso pandemija parodė, kad krizės išbalansuoja įprastus gydymo procesus, todėl detalus pasiruošimas – vienas esminių veiksnių, galinčių pagelbėti krizinių akimirkų akivaizdoje.

6

Karas ir kitos ekstremalios situacijos gali tapti nemenkais išbandymais sveikatos sektoriui. Dar koronaviruso pandemija parodė, kad krizės išbalansuoja įprastus gydymo procesus, todėl detalus pasiruošimas – vienas esminių veiksnių, galinčių pagelbėti krizinių akimirkų akivaizdoje.

REKLAMA

Į Birštone vykusią medikų bendruomenės konferenciją „TransForm 8.0: misija – būk pasiruošęs“ atvykęs profesorius iš Švedijos Johanas von Schreebas pabrėžė, žinantis, kad Lietuva dirba dėl pasiruošimo krizinėms situacijoms ir, anot jo, tai privaloma, suvokiant šalies geografinę padėtį.

„Sveikatos sektoriui tenka išmokti tvarkytis su ribotais ištekliais, keisti savo mąstymą – juk mes pripratę galvoti apie mililitrus ir miligramus, o staiga tenka skaičiuoti tonomis ir maksimaliai naudoti turimus resursus“, – sako ekspertas, praktiškai dalyvavęs valdant ne vieną sveikatos krizę. Profesorius pabrėžia – pasiruošimui svarbus ir įprastos sveikatos sistemos išmanymas – reikia nepamiršti, jog įprastos lėtinės ligos krizių metu niekur nedings.

REKLAMA
REKLAMA

J. von Schreebas akcentuoja gydytojų specialistų gebėjimo persikvalifikuoti ir teikti bendrąją pagalbą svarbą – tą, kuri gali pasiekti platesnę auditoriją, o ne daug resursų reikalaujančią pažengusią, specializuotą pagalbą. Būtent pirminės grandies gydymo įstaigos turi būti pasiruošusios teikti bendrąją pagalbą, kad ligoninėms liktų pajėgumų skirti dėmesį sudėtingiems atvejams, rašoma pranešime spaudai.

REKLAMA

„Krizių metu svarbus ne tik gydytojų pasiruošimas, bet ir visuomenės gebėjimas pasirūpinti savimi iškilus nedidelėms problemoms. Dažnai nesusimąstoma, bet krizinėse situacijose svarbūs paprasti dalykai – vanduo, prieglobstis, pagalba susidūrus su infekcijomis, įprastomis ligomis, ir tik tada traumos“, – dalijasi įžvalgomis profesorius.

Pasak jo, pagrindiniai įgūdžiai, kurių prireiks gydytojams – gebėjimas dirbti su ribotais ištekliais, greitas sprendimų priėmimas, nuoseklus darbų planavimas ir gebėjimas sudėlioti prioritetus. 

REKLAMA
REKLAMA

Ne tik žinios, bet ir praktiniai įgūdžiai

Gegužės 10–11 d. Birštone vykusiame forume „TransForm 8.0: misija – būk pasiruošęs“ įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistai pasirengimą karui ir ekstremalioms situacijoms nagrinėjo ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygmeniu.

Per dvi intensyvias dienas dalyviai mokėsi stabdyti kraujavimą, susipažino su mediko išgyvenimo kuprinės turiniu, treniravosi mokydamiesi pacientų rūšiavimo algoritmus ir saugių patalpų įrengimo principus. Programoje taip pat buvo asmeninės lyderystės, savigynos, kibernetinio saugumo bei efektyvaus bendravimo socialiniuose tinkluose sesijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didelį įspūdį dalyviams paliko ir Lietuvos medikų pasidalijimas patirtimi Ukrainoje – jie pristatė karo lauko darbo specifiką ir svarbiausias pamokas, papasakojo apie humanitarines misijas, kuriose įgyjama vertingiausia klinikinė patirtis.

Diskusijos su valdžios institucijų atstovais metu jaunieji gydytojai aiškinosi, kaip Lietuva ruošiasi galimoms karo grėsmėms – nors vis dar iškyla daug klausimų dėl išteklių, logistikos bei personalo pasirengimo – džiuginanti tendencija, jog institucijos vis sklandžiau bendradarbiauja tarpusavyje ir turi vis aiškesnį matymą, ko reikia, kad pasiruoštume efektyviau.

REKLAMA

„Iš savo pusės esame pasiruošę užtikrinti, jog medikus pasieks naujausia informacija, susijusi su pasirengimu karo grėsmėms. Stengsimės įkvėpti bendruomenę prisiimti atsakomybę ir ruoštis pradedant nuo savęs. Tačiau taip pat tikimės valdžios institucijų nuoseklaus darbo priimant reikalingus sprendimus“, – teigia JGA prezidentė Agnė Panavienė.

REKLAMA

Pasak organizatorių, konferencijos tikslas buvo suteikti žinių ir paskatinti prisiimti asmeninę atsakomybę – pagalvoti, kaip kiekvienas galime geriau pasirengti karo grėsmėms. „Neapibrėžtumo situacijose į mus, medikų bendruomenę, krypsta visuomenės žvilgsnis. Visiškai nesvarbu, kokios srities gydytojai esame, žmonės iš mūsų tikisi sprendimų ir pagalbos. Lektorių įžvalgos parodė, kad viskas gali prasidėti nuo mūsų pačių: susikraukime išgyvenimo kuprines, turėkime aiškų planą, kur bėgti, kur slėptis, stiprinkime savo fizinį, psichologinį pasirengimą, stenkimės sąmoningai eiti iš komforto zonos.

Įsivardinkime, kokius klinikinius ir kasdienius, buitinius įgūdžius galime įgyti papildomai, mokykimės iš žmonių, turinčių praktinės patirties. Psichologinių operacijų specialistas Darius Remeika taikliai apibendrino, kad mes jau turime nemažai žinių ir įgūdžių, o iškilus grėsmei svarbu mokėti adaptuoti jas prie naujų, sudėtingesnių aplinkybių. Turime išlikti susitelkę, mes, medikai, esame svarbi šalies gynybos grandis“, – sako renginio vadovė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė Gintarė Petreikytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų