REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dalis gabiausių šalies abiturientų pasirinko studijas užsienyje, kiti nusprendė likti Lietuvoje, kur regi puikias ateities perspektyvas. Kas priėmė geresnį sprendimą – atsakys laikas, tad kol kas pasidomėjome, kokios mintys sukasi ant pirmojo brandaus gyvenimo laiptelio atsidūrusių jaunuolių galvose.

„Balsas.lt savaitė“ taip pat domėjosi, kaip sekasi užsienyje studijavusiems, tačiau į Lietuvą grįžti nusprendusiems tautiečiams. Savo pamąstymais apie ateitį pasidalijo ir abiturientai, kurie šiais metais iš brandos egzaminų surinko mažiausiai keturis šimtukus.

Studijų kryptis – Lietuva

Augustė Ragelytė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė

Nusprendžiau studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universitete, medicinos specialybę. Medicina – visada perspektyvi sritis. Gydytojų reikėjo dar viduramžiais, jų reikės ir po kelių šimtmečių. Todėl tikiuosi rasti darbą pagal specialybę ir dirbti bei gyventi Lietuvoje.

Jaunimo emigracija – didelė problema. Jauni, gabūs ir talentingi žmonės išvyksta tikėdamiesi didesnių perspektyvų ir geresnio gyvenimo. Galbūt dabar tai jau tampa net mados reikalu. Sėkmingą ir šviesią ateitį galima susikurti visur, tad kodėl to nepadarius gimtinėje?!

REKLAMA
REKLAMA

Sandra Stiklioriūtė, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos abiturientė

Studijuoti nusprendžiau Lietuvoje Tikiuosi, tam bus sudarytos visos sąlygos. Viliuosi, kad pavyks gauti bendrabutį. Ketinu studijuoti odontologiją Vilniaus universitete arba Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Perspektyvas matau geras, nes medikų, odontologų paklausa visame pasaulyje yra itin didelė.

REKLAMA

Studijų galimybes Lietuvoje vertinu teigiamai. Šiuo metu apie mokslą užsienyje negalvoju, nebent ateityje tektų dalyvauti mainų programose ar tobulinimosi kursuose. Mokytis svečioje šalyje taip pat nėra blogai, nes susipažįstama su kitomis kultūromis, išmokstama užsienio kalbos.

Studijų kryptis – užsienis

Edgaras Liberis, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos abiturientas Studijuosiu Kembridžo universitete, Anglijoje. Pasirinkau kompiuterių mokslo specialybę. Įvertinęs studijų galimybes čia ir svetur, supratau, kad Lietuvos universitetai atkrenta. Yra daug objektyvių kriterijų, kuriais remiantis galima lyginti aukštojo mokslo įstaigas. Pavyzdžiui, reitingų lentelės, kuriose Lietuvos universitetai neužima aukštų pozicijų.

REKLAMA
REKLAMA

Suprantu, kad viską lemia savarankiškas mokymasis, tačiau aplinka, kurioje visi studentai yra motyvuoti siekti tikslų, kur dėstytojai pripažinti srities ekspertai, kur kursas atitinka šių dienų realijas, man yra priimtinesnė. Be to, studijos Jungtinėje Karalystėje nėra didelė finansinė našta, kaip galima pamanyti iš pradžių.

Klemensas Šimelis, Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientas

Ketinu krimsti chemijos mokslus Notingame, Didžiojoje Britanijoje. Šios specialybės perspektyvos begalinės, nes mūsų gyvenimas paremtas chemija. Norėčiau dirbti tiriamąjį darbą – kurti naujas medžiagas, rašyti straipsnius ir pan.

Kai kurios mokslo sritys Lietuvoje yra puikiai išplėtotos, tačiau bent jau mano srityje, chemijoje, dar yra kur tobulėti. Nieko nepadarysi, bet perspektyvos užsienyje yra didesnės. Ir daugiau žmonių sutinki, ir aplinka labiau motyvuojanti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mokslai – užsienyje, darbai – Lietuvoje

Užsienyje studijavusi, bet vėliau į Lietuvą grįžusi Rūta Mačiulytė

– Kodėl, baigusi mokyklą, pasirinkote studijas užsienyje? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo R. Mačiulytės.

– Studijuoti užsienyje nuo mažens buvau raginama senelio, tačiau į knygomis ir žodynais reiškiamas užuominas daug dėmesio nekreipiau. Lietuvoje buvau įsitraukusi į kelių organizacijų veiklą, čia buvo mano draugai, šeima, todėl didelio noro palikti savo aplinką neturėjau. Tik ruošdamasi laikyti brandos egzaminus rimčiau susimąsčiau, kad studijos Lietuvoje nėra vienintelė galimybė.  

Norėjosi padaryti tai, ko nesu dariusi, pamatyti, ko nesu mačiusi. Susikroviau lagaminą ir išvykau į Jungtinę Karalystę Ši šalis greitai tapo mano namais. Kadangi nebuvau pateikusi stojimui reikalingų dokumentų, tais pačiais metais pradėti studijų negalėjau. Metus praleidau dirbdama viename gražiausių Jungtinės Karalystės (JK) miestų – Jorke. Per tą laiką Jorkas tapo antraisiais namais, todėl nebenorėjau niekur iš jo važiuoti.

REKLAMA

Įstojau į Jorko universitetą studijuoti socialinės politikos. Toks studijų pasirinkimas atrodė ir natūralus, ir prasmingas. Pirma, visuomet domėjausi taikomąja politika ir jos įtaka visuomenei, visuomenės nuomonės formavimui, žmonių reakcijomis į vienokius ar kitokius sprendimus. Antra, norėjosi mokytis ko nors naudingo ir pritaikomo Lietuvoje. Tuo metu gimtojoje šalyje socialinės politikos bakalauro programos dar nebuvo, todėl atrodė, kad grįžusi į Lietuvą būsiu paklausi darbo rinkoje.

– Kaip įvertintumėte užsienio universitetų studijų kokybę?

– Susidariau nuomonę, kad JK studijų programos yra kur kas laisvesnės. O tai – ir pliusas, ir iššūkis. Nesunkiai radau laiko ir darbui, ir papildomai veiklai vietos bendruomenėje ar universitete.

REKLAMA

– Kaip vyko darbo paieškos baigus studijas?

– Natūralu, kad Jorke praleidus ketverius metus ir visus juos dirbant minčių integruotis į vietos darbo rinką tikrai buvo. Be to, baigiant universitetą, atsirado galimybė grįžti į tas pačias pareigas, kurias palikau dėl studijų, bet to paties daryti nebenorėjau.

Tuo metu rašiau disertaciją Lietuvos gerovės valstybės vystymosi klausimu. Lyginau Lietuvą tokią, kokia ji buvo ką tik atkūrus nepriklausomybę ir kokia yra dabar, o mintyse strategavau, ką reikėtų padaryti, kad Lietuvoje, tarkime, sustiprėtų pilietinė visuomenė. Tada ir supratau, kad man metas namo. Pasirašytas vienerių metų kontraktas dirbti viešajame sektoriuje tuomet man atrodė būtent tai, ko ir reikėjo. Darbdavių, su kuriais teko susidurti, požiūris į gimtinėn grįžtančius jaunus žmones yra labai geras. Dažnas jų labiausiai žavisi grįžtančiųjų laisve, drąsa ir atvirumu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Užsienyje studijavęs, bet vėliau į Lietuvą grįžęs Vainius Indilas

– Kas lėmė, kad baigęs mokyklą nusprendėte studijuoti užsienyje? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo V. Indilo.

– Mokyklą baigiau labai gerai. Galėjau įstoti praktiškai į bet kurį Europos universitetą. Pasinaudojau ta galimybe ir įstojau į Voriko universitetą Didžiojoje Britanijoje. Pagrindinė pasirinkimo priežastis buvo studijų kokybė, tačiau nuvažiavęs supratau, kad labai svarbus dalykas (kuriuo išsiskiria užsienis) yra šiltas dėstytojų ir studentų bendravimas, požiūris į studentą kaip į kolegą.

– Kaip įvertintumėte užsienio universitetų studijų kokybę?

– Toje pačioje Anglijoje yra ir labai gerų, ir visiškai prastų universitetų. Savo studijomis esu patenkintas: programa neperkrauta nereikalingų dalykų, dėstytojai stengiasi pateikti medžiagą taip, kad kuo lengviau būtų ją suvokti.

REKLAMA

Man dėstė pasaulyje žinomi savo srities specialistai, kurie labai atvirai ir palankiai žiūri į studentus. Turėdamas idėjų visada gali nueiti su jais pasikalbėti ir jas aptarti. Sunkiausia buvo susirasti darbą, kad galėtum save išlaikyti studijuodamas.

– Ar sunku buvo susirasti darbą, kai grįžote į Lietuvą?

– Grįžęs į Lietuvą maždaug per mėnesį gavau net du gerai mokamo darbo pasiūlymus pagal specialybę. Žinojau, kokios srities darbo noriu ir kokios kompanijos Lietuvoje tuo užsiima, tad tiesiog joms nusiunčiau savo gyvenimo aprašymą. Dardavių požiūris buvo labai palankus. Dabartinis darbdavys buvo gana neblogai susipažinęs su Anglijos aukštojo mokslo sistema, žinojo mano universitetą bei gerą jo reputaciją. Tiesa, abi kompanijos yra nelietuviško kapitalo – viena danų, kita anglų.

REKLAMA

TIK FAKTAI

2013-aisiais buvo pateikti 39 980 kandidatų prašymai laikyti brandos egzaminus.

Vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,25 egzamino.

Be privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, šiais metais populiariausi buvo anglų kalbos, istorijos ir matematikos egzaminai.

Iš viso 2013 metų pagrindinėje sesijoje kandidatai gavo 1969 ,šimtukus (praėjusiais metais šimtukų buvo 1026).

Šiemet tris ir daugiau šimto balų egzaminų įvertinimus gavo 91 mokinys (pernai – 32). Net keturi mokiniai surinko po penkis šimto balų įvertinimus (pernai tokių nebuvo).

2012 metais valstybinių brandos egzaminų vidutiniškai neišlaikė 4,47 proc. kandidatų, 2013-aisiais – 5,77 proc. kandidatų.

Bendras apeliacijų skaičius šiais metais mažesnis nei pernai: šiemet sulaukta 1339 apeliacijų, o pernai – 1466.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų