Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje „Piko minutės“, kalba Almantas Karčiauskas.
Draudikai fiksuoja rekordą: žalų daugėja, vairuotojai prašo kompensacijų
Po Naujųjų metų mūsų keliuose duobių gerokai pagausėjo – bjaurių ruožų su aštriais įtrūkimais gausu net mūsų pagrindinės magistralės atkarpoje tarp Klaipėdos ir Kauno. Įšokti į tokią duobę, ypač jei automobilis apautas žemesnio profilio padangomis, yra nemaloni ir netgi pavojinga patirtis.
Tai ne tik nesaugu, bet ir gresia automobilių savininkams neplanuotomis išlaidomis. Štai draudimo bendrovės šiemet jau fiksuoja rekordinį žalų skaičių, o vairuotojai vis dažniau kreipiasi dėl kompensacijų.
Ši žiema Lietuvoje pasižymėjo netikėtais šalčiais ir dažnais orų svyravimais. Šalčius keitė atodrėkiai, po to vėl užeidavo smarkūs šalčiai – tokios sąlygos idealiai tinka duobėms formuotis. Pasak ekspertų, vanduo, patekęs į kelio dangos poras ir plyšius, užšąla ir plečiasi, taip ardydamas asfaltą iš vidaus.
Kodėl Švedijoje ar Norvegijoje greitkeliai taip „nebyra“?
Fizikos dėsniai, regis, aiškūs, tačiau kažkodėl žiemą šiaurės šalyse – pavyzdžiui, Švedijoje ar Norvegijoje – nematome tiesiog akyse byrančių greitkelių. Panašu, kad pas mus yra ir sisteminių problemų, o temperatūrų svyravimą papildančiais veiksniais tampa toli gražu netobula kelių priežiūra ir senstanti infrastruktūra.
Lietuvos kelių tinklas, apimantis daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, kenčia nuo chroniško finansavimo trūkumo. Komercinio transporto eismas taip pat yra labai intensyvus, be to, sunkiasvoriai automobiliai kartais važiuoja net ir perkrauti.
Kelininkai nuolat tikrina ir šalina defektus, tačiau šaltojo asfalto lopai gelbėja tik tą akimirką, tai visgi yra tik trumpalaikis metodas. Tad draudikai šiais metais prognozuoja rekordines žalas.
Skaičiai kalba: per 7 savaites – beveik 50 duobių sukeltų žalų
Statistika iliustruoja problemos mastą – vien per pirmąsias 7 šių metų savaites tik viena iš mūsų šalyje veikiančių draudimo bendrovių užregistravo beveik 50 duobių sukeltų žalų, rezervuotos sumos siekia 32 tūkst. eurų. Tokių incidentų metu dažniausiai nukenčia padangos, ratlankiai, pakaba ir variklio apsauga.
Įlėkus į duobę ir apgadinus automobilį, galima imtis veiksmų, kad būtų galima pretenduoti į kompensaciją. Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad kelio savininkas ar valdytojas, pavyzdžiui, „Via Lietuva“ valstybinės reikšmės keliuose arba savivaldybė vietinės reikšmės keliuose, yra atsakingas už saugumą, jeigu toks kelio defektas nebuvo pažymėtas ar pašalintas.
Tad atsitikus tokiai bėdai, užfiksuokite įvykį, paskambinkite bendrajam pagalbos centrui, nufotografuokite duobę, automobilio apgadinimus bei kelio atkarpą, kurioje įvyko incidentas. Informuokite apie šį atsitikimą kelio savininką.
Jei įvykis nutiko valstybinės reikšmės kelyje, kreipkitės į Lietuvos automobilių kelių direkciją, jei mieste – į savivaldybę, ir pateikite prašymą dėl nuostolių atlyginimo. Kartais tai suveikia iš karto, o kartais prireikia ir teisminio ginčo.
Taip pat puiki prevencinė priemonė yra ir navigacinės programėlės, kuriose vairuotojai patys realiu laiku pažymi pavojingas vietas, įskaitant duobes ir kitas kliūtis. Šiuos programėlių duomenis dabar naudoja ir mūsų šalies kelių priežiūros tarnybos, kad galėtų greičiau reaguoti į vis atsirandančią situaciją, tad tokios interaktyvios platformos ne tik padeda vairuotojams išvengti žalų, bet ir prisideda prie bendro kelių saugumo gerinimo, nes pranešimai pasiekia ne tik kitus naudotojus, bet ir atsakingas institucijas.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
