Plačiau apie saugumo situaciją ir aktualius klausimus TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su prezidento vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais Deividu Matulioniu.
Jungtinės Amerikos Valstijos ruošiasi perleisti dvi regionines NATO vadavietes Europai – Neapolio ir Norfolko. Ar tai reiškia, kad JAV traukiasi iš Europos?
Ne, tai nereiškia JAV karių išvedimo iš Europos. Tai ženklas, kad Europa turi imtis didesnio vaidmens NATO viduje, išlaikant JAV karines pajėgas Europoje. Esminiai dalykai nesikeičia. <...> Manau, kad Europai laikas imtis daugiau vaidmens, ir link to mes judame.
Iš kitos pusės girdime, kad šis sprendimas esą susijęs su būsimų rotacijų planavimu. Ar galime artimiausiu metu išgirsti ir apie JAV karių mažinimą Europoje?
Kol kas neturime jokios informacijos apie Amerikos karių išvedimą iš Europos. Europoje yra apie 80 tūkstančių Amerikos karių. Lietuvoje yra apie 1400 karių. Ir šiais metais, ir kitais metais esame užsitikrinę, kad Amerikos kariai lieka. Aš manau ir tikiu, kad tokio sprendimo nebus, nes JAV Europa yra svarbi lygiai taip pat, kaip Europai yra svarbus Amerikos buvimas. Iki 2027 metų <...> mes turime patikinimą, kad Amerikos kariai lieka.
Atsakė, ar turime planą B
Premjerė Inga Ruginienė ne kartą sakė, kad Lietuvai būtinas planas B. Ar toks planas yra ir koks jis būtų?
Planas B galėtų būti svarstomas tada, jeigu mes iš tikrųjų matytume, kad griūva taisyklėmis pagrįsta tarptautinė tvarka, kad pradeda byrėti ir saugumo aljansas. Kol kas mes to tikrai nematome. Mūsų tikslas yra stiprinti aljansą kaip stipriausią karinę organizaciją, kurios nariai mes esame. Valstybė skiria daugiau pinigų gynybai, priimami nauji gynybos planai, paremti priešakinės gynybos principais, vystoma gynybos pramonė. Viskas yra daroma. Reikia toliau stiprinti instrumentą, kurį turime – NATO – su mintimi, kad Europa imsis vis didesnio vaidmens.
Ar Europa iš tiesų imasi to didesnio vaidmens? Ir ar prasminga kalbėti apie Europos kariuomenės kūrimą?
Mes nepalaikome idėjos dėl Europos kariuomenės, nes tai yra visiškai nerealistiška ir būtų šiek tiek rizikingas žingsnis. Reikia stiprinti tai, ką turime. Europa turi imtis didesnio vaidmens NATO viduje. Kai kurios šalys rodo pavyzdį – Baltijos šalys, Šiaurės šalys, Lenkija, taip pat Vokietija.
Dar ne taip seniai Vokietija skyrė gynybai mažiau nei Didžioji Britanija ar Prancūzija, tačiau dabar jas ryškiai aplenkė ir toliau didina gynybos biudžetą. Tą patį matau ir Nyderlanduose. Matau didelę perspektyvą, kad Europa prisiims daugiau atsakomybės ir padarys viską, kad nebūtume visiškai priklausomi nuo amerikiečių buvimo.
Ypatingos svarbos valstybinis objektas Kapčiamiestyje
Kokia dabar yra situacija dėl poligono Kapčiamiestyje?
Šiuo metu situacija tokia, kad Krašto apsaugos ministerija yra parengusi įstatymo projektą, jis yra pradėtas derinti. Tame įstatyme, apie kurį kalbėjo krašto apsaugos ministras, numatytos geros sąlygos – kompensuoti turtą rinkos arba atstatomąja verte ir papildomai taikyti neturtinės žalos kompensacijas, kurios galėtų padengti negautas pajamas ir kitus nuostolius.
Bet ar jau yra susitarta su žmonėmis, kad jie parduotų, ar kol kas tik parengtas įstatymas ir vyksta procesas?
Norėčiau pabrėžti, kad, kadangi tai yra ypatingos skubos ir ypatingos svarbos valstybinis objektas, žemės paėmimas įvyks. Šiuo atveju žmogaus sutikimas nebus pagrindinis kriterijus. Žmonės galės teikti pretenzijas dėl tinkamos ar netinkamos kompensacijos.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
