„Prezidentas pritaria diskusijai dėl Konstitucijos keitimo, vertinant šiandieninę geopolitinę situaciją“, – žurnalistams antradienį sakė prezidento patarėjas Ramūnas Dilba.
Taip jis kalbėjo Seimui nutarti pakartotinai svarstyti praėjusią savaitę šalies vadovo vetuotą naujos redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, sukuriantį galimybę į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu.
G. Nausėda veto teigė, kad Seimo gegužės 7-ąją priimtas įstatymas sudarytų galimybę į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Tai, anot jo, prieštarautų Konstitucijai, kurioje įtvirtintas draudimas masiniams naikinimo ginklams būti Lietuvoje neturi jokių išimčių.
Prezidentas siūlo Seimui nustatyti, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos uostą draudžiama visais atvejais, tačiau laivų su branduolinėmis jėgainėmis atveju palikti ribotą išimtį, kai tai neprieštarauja valstybės saugumui.
G. Nausėdos teigimu, valstybių sąjungininkių branduolinio ginklo buvimas Lietuvos teritorijoje gali būti tinkama ir proporcinga atgrasymo priemonė siekiant apsisaugoti nuo priešiškų užsienio valstybių ginkluoto užpuolimo, tačiau tam, kad ji galėtų būti teisėtai naudojama, reikėtų keisti Konstituciją.
Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
„Prezidentas pritartų tokiai diskusijai aukščiausiame lygmenyje. Seimo valioje yra nuspręsti, ar šį Konstitucijos straipsnį reikia patikslinti arba pakeisti“, – teigė R. Dilba.
„Lietuva jau ilgą laiką yra NATO narė, o NATO yra branduolinis aljansas. Dabartinė Konstitucijos nuostata, draudžianti masinio naikinimo ginklų dislokavimą, iki šiol netrukdė Lietuvai būti aljanso nare ir ginti savo nacionalinių interesų“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje vertėtų svarstyti Konstitucijos keitimą, kad Lietuvoje būtų galima dislokuoti branduolinį ginklą.
Pasak J. Oleko, verta svarstyti galimybę Lietuvai atsidurti po kitų NATO valstybių siūlomu „branduoliniu skėčiu“, bet dėl to reikia susitarimo Valstybės gynimo taryboje.
Pernai apie galimybę keisti Konstituciją buvo užsiminusi tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Tuomet ji sakė, kad apie pagrindinio šalies įstatymo keitimo galimybę reikėtų galvoti, jei sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje.
G. Nausėda tada kalbėjo, kad nemato būtinybės pradėti diskusijų Lietuvoje dėl galimo Konstitucijos keitimo.
Tuo metu dabartinis ministras Robertas Kaunas šį kovą kalbėjo, kad Lietuva pasitiki JAV užtikrinamu atgrasymu, nors Prancūzija planuoja padidinti savo branduolinių galvučių skaičių ir siūlo Europai savo branduolinį skėtį.
Kovo pradžioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pristatė idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą.
Pagal E. Macrono pristatytą viziją, šalys galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas, kurios galės „išsiskleisti po visą Europos žemyną“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
