„Ukrainos kariuomenei reikia įrangos čia ir dabar, įskaitant pirkimą tiesiogiai iš Ukrainos gynybos pramonės, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas. – Ukrainos karinės galios stiprinimas ir tolesnis paramos teikimas – svarbiausias Rusijos atgrasymo elementas.“
Susitikime aptarti bendri veiksmai, prisidedant prie Ukrainos oro, sausumos ir jūrinių pajėgų stiprinimo, tolesnė parama Ukrainos kariuomenei, kaip pirmajai atgrasymo linijai.
Pasak šalies vadovo, paliaubų pasiūlymas, kurį Ukraina priėmė, o Rusija ignoravo, nuo kovo mėnesio tebėra ant stalo.
„Turime susitelkti į tai, ką galime padaryti: stiprinti Ukrainos teisę į savigyną, užtikrinti karinę paramą, tvirtai remti jos teritorinį vientisumą. Taip pat sakome „ne“ Ukrainos nuginklavimui ar priverstiniam neutralumui ir turime išlaikyti sankcijų spaudimą Rusijai tol, kol taikos susitarimas taps tvarus“, – sakė G. Nausėda.
„Su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei koalicijai priklausančiomis šalimis aptarėme poreikį pateikti naują besąlyginį 30 dienų ugnies nutraukimo pasiūlymą, kurį atmetus ar sulaužius bus imtasi griežtų priemonių Rusijos atžvilgiu, įskaitant ir sankcijų stiprinimą“, – pridūrė jis.
JAV pastaruoju metu ragina Rusiją sutikti su dar kovo mėnesį Vašingtono pasiūlytomis besąlygiškomis 30 dienų paliaubomis su Ukraina. Pastaroji šiam JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymui pritarė, tačiau Rusija jį atmetė.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) šeštadienį dienraščio „Bild“ paskelbtame interviu perspėjo, kad Rusijai bus taikomos griežtesnės sankcijos, jei ji atsisakys Vakarų reikalaujamų 30 dienų paliaubų Ukrainoje.
Savo ruožtu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad prieš Rusijai sutinkant nutraukti ugnį turi būti nutrauktas ginklų tiekimas iš Ukrainos sąjungininkų. Priešingu atveju, anot jo, paliaubos būtų „pranašumas Ukrainai“ tuo metu, kai „Rusijos kariai gana užtikrintai žengia (...) į priekį“.
Susitikime G. Nausėda taip pat pabrėžė svarbą užsitikrinti aktyvų JAV įsitraukimą į saugumo garantijų įgyvendinimą. Kita vertus, jis teigė, jog Europos vadovaujamos saugumo pajėgos taip pat yra būtinybė.
Kaip anksčiau skelbė BNS, „Norinčiųjų koalicija“ žada prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai suteikti saugumo garantijas, įskaitant galimą karinių pajėgų dislokavimą. Kovą G. Nausėda sakė, kad Lietuva būtų pasirengusi siųsti savo taikdarius į Ukrainą, tačiau tą darytų tik drauge su kitomis partnerėmis.
Jungtinės Karalystės organizuotame susitikime dalyvavo Ukrainos, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Švedijos, Danijos, Suomijos, Lietuvos, Estijos, Latvijos, Islandijos, Norvegijos, Kanados, Čekijos, Rumunijos, Belgijos, Graikijos, Kipro, Slovėnijos, Kroatijos ir Turkijos valstybių vadovai, taip pat NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė), Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa Antonio Costa (Antoniju Košta) ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
