Kaip pranešė Prezidentūra, kreipdamasis į susitikimo dalyvius G. Nausėda pabrėžė, jog NATO sąjungininkės privalo padaryti viską, kad Ukraina kaip įmanoma greičiau laimėtų karą prieš Rusiją, nes laikas yra lemiamas veiksnys.
„JAV vaidmuo užtikrinant Baltijos regiono saugumą yra didžiulis, o karinių JAV pajėgų dislokavimas Lietuvoje – stipriausias atgrasymo veiksnys šiomis sudėtingomis saugumo situacijos sąlygomis. Lietuva visuomet buvo stipraus transatlantinio ryšio ir jo nepakeičiamumo advokatė“, – sakė šalies vadovas.
Pasak pranešimo, G. Nausėda padėkojo JAV ir asmeniškai prezidentui J. Bidenui už lyderystę, teikiant visapusišką pagalbą Ukrainai ir ryžtą teikti ją tol, kol reikės, taip pat už JAV vaidmenį, užtikrinant Baltijos regiono ir viso NATO rytinio flango saugumą.
„Kuo ilgiau trunka šis karas, tuo didesni iššūkiai krinta ant ukrainiečių ir mūsų visų pečių: netenkama gyvybių, tuštėja amunicijos atsargos, priešas telkia sąjungininkus. Jei Rusijai pavyks pasiekti savo tikslų Ukrainoje, brutali agresija tęsis. Neturėkime iliuzijų“, – sakė Lietuvos valstybės vadovas, ragindamas NATO toliau skubiai teikti Ukrainai visą jai reikalingą ginkluotę ir šaudmenis.
Prezidentas JAV ir Bukarešto devyneto valstybių vadovams pristatė Lietuvai svarbiausius šių metų liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo tikslus: patvirtintus naujus regioninius gynybos planus, sustiprintą regiono oro gynybą, įsipareigojimą didinti Aljanso narių lėšas gynybai.
„Mūsų visų siekis, kad NATO būtų maksimaliai stipri, o jos rytinės sienos – maksimaliai saugios“, – pabrėžė Lietuvos valstybės vadovas.
G. Nausėda bei kiti Bukarešto devynetui priklausančių šalių – Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos – vadovai trečiadienį Varšuvoje susitiko su JAV prezidentu J. Bidenu ir NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.
Karo Ukrainoje metinių išvakarėse šalių vadovai aptarė regioninio saugumo, paramos Ukrainai klausimus, Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
