Nausėda kirto Anušauskui dėl paskelbtos informacijos: dalintis feisbuke neturėtų būti pagrindinė ministro funkcija

„Mes jau kalbame apie dalykus, kurie buvo paskleisti vakar ir padaryti ne visiškai korektiškai. Mes susitarėme Valstybės gynimo taryboje, kad laikomės nuostatos, kad dalykai, kurie yra riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo, o ne išėjus tuoj pat skelbti feisbuke“, – Šilalės rajone žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Aš suprantu, kad galbūt kažkam atrodo labai svarbu pasidalinti šviežiausia informacija feisbuke, bet tai tikrai neturėtų būti pagrindinė nei ministro, nei kito valstybės pareigūno funkcija“, – pridūrė jis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Prezidento patarėjas: mūsų požiūris į gynybą keičiasi

Nausėda teikia pataisas dėl retų ligų gydymo, žada didinti prieinamumą

Budrys: protokolo dėl „Leopard“ tankų įsigijimo pasirašymas nėra įsipareigojimas

Anot jo, tokiais atvejais svarbu pagalvoti apie antrines pasekmes informacijai pasklidus viešai.

„(...) ir čia aš čia kalbu tiek apie mūsų draugus, tiek apie mūsų partnerius, tiek ir ypatingai apie mūsų nedraugus, kurie ištempę ausis klausosi šitos informacijos ir daro savo išvadas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Šią savaitę Lietuva planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo.

Antradienį feisbuke ministras rašė, kad rinkdamasi tankus Lietuva vertino „Leopard“, amerikietiškų „Abrams“ ir korėjietiškų „Black Panther“ gamintojų pasiūlymus.

Anot ministro, pagrindiniai vertinimo kriterijai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, buvo kaina ir išlaikymo kaštai, operacinė aplinka, mobilumas, apsauga, pritaikomumas, apsauga, ugnies galia ir sujungiamumas. Jis taip pat pridūrė, kad tankų gamintojų pateiktų pasiūlymų analizė ir vertinimas truko apie pusmetį.

Pasak A. Anušausko, nors visų vertintų tankų pristatymo terminai yra panašūs ir siekia nuo ketverių iki šešerių metų, „Leopard“ ir „Abrams“ įsigijimo būdai yra paprastesni ir greitesni nei kitų.

Jo teigimu, nors minimi du tankai kainuoja panašiai, tačiau „Leopard“ tankų išlaikymo išlaidos yra gerokai mažesnės.

Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje kurti diviziją. Tam, Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, iki 2030-ųjų kasmet gali vidutiniškai prireikti 200 mln. eurų.

Detalesne informacija apie tankų pirkimą A. Anušauskas pasidalino po parlamentaro Raimundo Lopatos kritikos. Jis teigė, kad pasirinkimo procesas vyko nepakankamai skaidriai.