G. Nausėda trečiadienį kartu su užsienio reikalų, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrais ir verslo atstovais aptarė šalies ekonomikos atsparumą, Kinijai paskelbus neoficialias sankcijas Lietuvai.
„Verslo atstovai pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai identifikavo mūsų nuostolius, problemas. Be jokios abejonės, mes negalime nereaguoti į susiklosčiusią situaciją. Šiandien aš nenoriu leisti į praeitį ir kalbėti apie tai, ką buvo galima padaryti geriau, sklandžiau koordinuoti. Šiandien mes turime aiškiai išmokti pamokas iš visos šios istorijos“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.
Prezidento teigimu, artimiausiu metu jis tikisi geresnio bendradarbiavimo su Lietuvos partneriais.
„Šiandien mes turime kalbėti apie tai, kad Lietuvos ir Kinijos santykių aspektai turi tapti Europos Sąjungos ir Kinijos santykių aspektais arba problemomis, nes tik šitaip galime efektyviai spręsti susiklosčiusias problemas“, – sakė prezidentas.
„Turime išnaudoti potencialą eksporto plėtrai į kitas, alternatyvias rinkas, tame tarpe ir į Ramiojo vandenyno regioną. Čia aš labai daug vilčių dedu mūsų suintensyvėjusiems kontaktams ir su Indija, ir su Australija, ir su kitomis valstybėmis“, – siūlė G. Nausėda.
Taip pat, jo teigimu, prezidentūra mato galimybę imtis mokestinių pakeitimų verslui.
„Pirmiausiai kalbėjome apie pelno mokesčio sistemos pataisas. Prezidentūra yra pasirengusi inicijuoti savo sprendimus ir pateikti juos Seimui. Taip pat kalbėjome apie apyvartinių lėšų papildymo galimybes, apie ES gaivinimo fondo paskolinės dalies geresnį panaudojimą mūsų verslo interesams įgyvendinti.
Politika yra procesas. Kur aš matau susiklosčiusią problemą, kad politika yra procesas, o verslas yra orientuotas į rezultatus ir šiandien jis kontaktuoja, kad nuostoliai yra nemaži ir ateityje jie gali tapti dar didesni“, – sakė prezidentas.
Ateityje jis sakė, jog tikisi, kad prezidentūrai kartu su politinių partijų atstovais pavyks pasiekti nacionalinio politinio partijų susitarimo dėl strateginių užsienio politikos krypčių.
„Tai padarys mūsų užsienio politiką gerokai labiau prognozuojama skaidria ir leis apsisaugoti nuo neprognozuojamų pokyčių ar atskirų sprendimų, kurie gerokai sujaukia situaciją. <...>
Kartais man atrodo, kad būtent empatijos verslui, darbo vietų kūrimui, pajamų didinimui mes pristingime. Mes leidžiamės į aukštas materijas, pakylame labai aukštai į dangų, nematydami ant ko stovime, o mūsų ekonomikos pagrindas pirmiausiai yra mūsų verslininkai, mūsų investuotojai ir jų balsus, jų interesus turime girdėti labiau nei tai pavykdavo iki šiol“, – tvirtino G. Nausėda.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.
