Prekybininkai tikina, kad tarpusavyje įnirtingai konkuruoja ir tokio tyrimo prasmės nemato. Na, o valdžios netekusi dabartinė opozicija suokia, kad žadėdami stabdyti kainų augimą, valdantieji viso labo maivosi ir pirkėjams bruka tuščias viltis.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Per pastaruosius 4 dešiniųjų valdymo metus Lietuvoje vartojimo prekės ir paslaugos, anot valstybinės duomenų agentūros, pabrango net 40 proc.
Pavargę nuo akcijų ir nuolaidų medžiojimo, pirkėjai reikalauja valdžią pažaboti verslininkų ir spekuliantų godumą.
„Reikia, kad įsikištų, kontroliuotų“, – sakė vyriškis.
„Turėtų lubas padaryti, kad nekiltų“, – teigė pašnekovas.
„Turi pareguliuoti tą visą jovalą“, – kalbėjo vyras.
Demokratai imasi darbų
Prieš rinkimus žadėję suvaldyti maisto brangimą, naujieji valdantieji jau imasi keisti Vartotojų apsaugos įstatymą. Demokratų siūlymu rengiasi beveik 30 darbuotojų turintį Vyriausybinį strateginį analizės centrą įpareigoti stebėti pagrindinių prekių ir paslaugų kainas ir pasiūlyti Vyriausybei priemones, kaip brangimą stabdyti.
„Naudojant duomenų analitiką, būtų prižiūrima situacija su maisto kainomis“, – tikino socialdemokratė Seimo narė Rasa Budbergytė.
„Stebėsenos mechanizmas būtinas, svarstyti ir mokestinius klausimus. Tuomet galima ne tik mažinti, didinti tarifus, bet ir stebėti, kokį poveikį duoda vartotojui“, – šnekėjo demokratė Jekaterina Rojaka.
„Matytume, kur kainų kilimas susidaro, jei matysime, kad nepagrįstai, vyriausybė turės ieškoti sprendimų, kaip tvarkytis, receptų daug ir įvairių yra“, – pareiškė kandidatas į Ekonomikos ministrus Lukas Savickas.
Klausydamiesi tokių kalbų, prekybininkų atstovai stebisi ir dedasi nesuprantą, kas vyksta.
„Nesuprantame šito įstatymo tikslo. Ant kiekvieno kampo stovi po prekybos tinklą, jie konkuruoja. Jei būtų 8 kampų sankryžos, stovėtų 8 parduotuvės, konkurencija labai didelė“, – kalbėjo prekybos įmonių vadovė Rūta Vainienė.
Opozicija abejoja valdančiųjų siūlymams
Išties šiuo metu prekių ir paslaugų kainas jau stebi kelios valdiškos įstaigos – Valstybės duomenų agentūra, Žemės ūkio duomenų centras, Lietuvos bankas, Energetikos agentūra. Tad opozicijos atstovai valdančiųjų užmačias tą patį darbą pavesti dar vienai institucijai, vadina pinigų taškymu ir žmonių apgaudinėjimu.
„Neįtikinantis dalykas, nepalaikysiu projekto, pamaiviškas rūpesčio demonstravimas“, – abejojo projektu Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Kažkas turi turėti užsiėmimą, papildomų funkcijų gaus, bet turime aiškiai žinoti, ką norime išgauti, kokią problemą išspręsti. Kaip atsilieptų kainoms“, – teigė konservatorius Mindaugas Lingė.
Visgi valdantieji tvirtina, esą naujas kainų pažabojimo vajus nebus tik oro drumstimas, esą įvertinę dešiniųjų palikimą, imsis ir veiksmų.
„Yra daugybė galimybių, kur valstybė gali veikti, bet nelabai veikia. Pvz., turime dominuojančios padėties reguliavimą“, – kalbėjo demokratas Seimo narys Tomas Tomilinas.
Naujieji valdantieji užsimena, kad po metų gali sumažinti pridėtinės vertės mokestį pradžioje vaisiams ir daržovėms, o vėliau galbūt ir didesniam prekių krepšeliui. Ir esą akylai stebės, kad sumažinus mokestį, atitinkamai atpigtų ir prekės.
Be to, demokratai iš stalčių grasina traukti ir prieš 6 metus artėjant savivaldos ir prezidento rinkimams dar Skvernelio vyriausybės rengtus kovos su aukštomis kainomis planus, kuriuose buvo draudimas prekybos tinklams dirbti sekmadieniais, draudimas statyti parduotuves miestų centruose, griežta prekybos pažeidimų kontrolė, skubus atsiskaitymas su tiekėjais, valstybinės žemės prekybai branginimas, lengvatos smulkiems prekybininkams.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje
