Jau virš 10 metų konsultuojantis psichologas-psichoterapeutas, portalo „psichika.eu“ įkūrėjas Edvardas Šidlauskas teigė, kad šventės kuria malonių emocijų patirtį, kuri teikia žmonėms džiaugsmą ir simboliškai žymi naujų galimybių pradžią.
„Saliutai, koncertai, dovanos, šampanas ir aplinkinių pakili nuotaika sukuria ryškią, malonių emocijų prisotintą patirtį, kurią norisi išgyventi vėl ir vėl.
Užburianti ir įtraukianti atmosfera žada patirtis, kurios dar ilgai maloniai šildo atsiminimuose, bendrose nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Be to, žmonėms tiesiog patinka gauti dovanas“, – sakė jis.
Kita vertus, pati šventė, kaip jis sako, turi stiprią simbolinę reikšmę, kuri žymi laiko pabaigą ir naujų galimybių pradžią.
Naujaisiais metais užgimusi motyvacija ir viltis
Pasak eksperto, atsiranda viltis, kad nesėkmės ir sunkumai liks „senuose“ metuose, o tai suteikia palengvėjimo jausmą. Tarsi atsiverstų naujas pageidavimų sąrašas, iš kurio galima rinktis lyg būtume apdovanoti neišsenkančia kredito kortele.
Tai, jo teigimu, primena momentą, kai žmonės gauna atlyginimą ir iškart lekia į parduotuves – tik šiuo atveju „alga“ yra simbolinė, vaizduotėje.
Metų pabaigoje, kaip pastebi E. Šidlauskas, žmonės yra linkę apmąstyti savo pasiekimus, bet jei šie vertinimai tampa griežti ir neempatiški, refleksija gali virsti savikritika, sukeldama kaltės, gėdos ar bevertiškumo jausmą.
„Metų pabaiga natūraliai aktyvina refleksijos mechanizmą – savotišką vidinį gyvenimo auditą. Žmogus ima lyginti planus su realybe, lūkesčius su pasiekimais, idealų „aš“ su tuo, kuo realiai tapo.
Problema atsiranda tada, kai šis vertinimas tampa griežtas ir neempatškas sau. Daugelis žmonių save vertina pagal ligas, krizes, emocinius resursus, gyvenimo aplinkybes.
Tokiu atveju refleksija nebeskatina augimo, o virsta savikritika, kuri gali sukelti kaltės, gėdos ar bevertiškumo jausmą“, – kalbėjo jis.
Šidlauskas apie „naujos pradžios“ simboliką bei jos įtaką
Kaip pasakojo E. Šidlauskas, „naujos pradžios“ simbolika, anot eksperto, gali veikti labai įvairiai. Vieniems ji padidina motyvaciją, nes leidžia psichologiškai atsiskirti nuo ankstesnių nesėkmių: „tai buvo tada, dabar – naujas etapas“.
Tyrimai, pasak psichologo, rodo, kad tokie simboliniai momentai, iš tiesų, gali sustiprinti apsisprendimą keistis.
Tačiau rizika gali atsirasti tada, kai pokytis siejamas ne su realiais gebėjimais ir pastangomis, o su maginiu mąstymu – tarsi pati data turėtų pakeisti žmogų.
Tuomet, jo teigimu, „nauja pradžia“ virsta spaudimu: „jei dabar nepasikeisiu, tai jau niekada“.
Pasak psichologo-psichoterapeuto, psichoterapijos ir dvasinių praktikų tikslas – padėti žmogui suvokti, jog tikrasis gyvenimo valdymas ir laimė slypi jo pačio viduje, o ne išoriniuose dalykuose ar žmonėse.
„Reziumuojant vieną C. G. Jungo mintį, būtų galima sakyti, kad psichoterapijos tikslas yra padėti individui nustoti talpinti savo laimės ir gyvenimo lūkesčius į išorinius tarpininkus <...>.
Esminis pokytis įvyksta tada, kai žmogus suvokia, jog savo gyvenimo šeimininkas yra jis pats, o svarbiausi „turtai“ slypi jo viduje.
Tokio išsilaisvinimo būsena yra ne tik psichoterapijos, bet ir įvairių dvasinių praktikų bei krikščionybės pamokymų siekinys“, – pasakė jis.
E. Šidlauskas, kalbėdamas apie Naujųjų metų pažadus, teigė, kad egzistuoja toks – psichologinis „apsirijimas“.
Būdamas alkanas žmogus valgo be saiko. Būdamas liūdnas, nusivylęs savimi ar pasauliu, žmogus bando viską „užkimšti“ vienu dideliu iliuzijų burbulu, atkreipė dėmesį jis.
Dėl to, anot eksperto, yra itin svarbu kelti realistiškus ir saikingus tikslus, kurių pasiekimas įkvepia ir suteikia jėgų didesniems iššūkiams.
Sunku tikėtis milijonų, jei žmogus gyvena iš pašalpų ir neturi jokios struktūros ar veiklos – pradžia dažnai būna daug žemiškesnė: stabilus darbas, įgūdžiai, disciplina.
Kodėl kartais žlunga Naujųjų metų planai?
Anot portalo psichika.eu įkūrėjo, dauguma Naujųjų metų pažadų žlunga todėl, jog jie būna nepamatuoti, nerealistiški, per abstraktūs („būsiu laimingesnis“) arba pernelyg platūs („viską pakeisiu“), neatsižvelgiantys į įpročių formavimosi biologiją.
Ilgametis psichologas akcentavo, jog tikri pokyčiai yra pasiekiami ne vien emocijos ar motyvacijos pliūpsniu, o nuosekliu, disciplinuotu darbu mažais žingsneliais.
„Pokyčiai reikalauja ne motyvacijos pliūpsnio, o struktūros, nuoseklumo ir mažų žingsnių – disciplinos, kai nuo lengvo „svorio“ palaipsniui pereinama prie sudėtingesnių užduočių.
Kai pažadas remiasi vien emociniu pakilimu, o ne realiu planu, motyvacija neišvengiamai išblėsta, o žmogus tai klaidingai interpretuoja kaip asmeninę nesėkmę“, – pabrėžė pašnekovas.
E. Šidlauskas mąsto, kad socialiniai lūkesčiai būti laimingam Naujaisiais metais nutinka gana dažnai.
„Kur egzistuoja standartas, visada bus ir tų, kurie jo neatitinka arba jaučiasi jo sužeisti. Socialiniai lūkesčiai gana tiksliai nurodo, kaip „turėtų būti“, o jei taip nėra – žmogus pradeda jaustis netikęs ar nepakankamas.
Socialinis spaudimas būti laimingam sukuria emocinės normos iliuziją: tarsi „normalu“ būtų džiaugtis, švęsti, turėti planų ir vilčių. Tie, kurie tuo metu jaučia liūdesį, vienatvę ar nuovargį, ima save „nenormaliais“ laikyti“, – komentavo jis.
Kokia yra psichologiškai sveika pozicija?
E. Šidlauskas įvertino, jog nesuderinus vidinės būsenos su išoriniais lūkesčiais gali kilti vienišumas ir depresija. Psichologiškai sveika pripažinti, kad emocijos neprivalo sutapti su kalendoriumi ar naujų metų pradžia.
„Šis neatitikimas tarp vidinės būsenos ir išorinio lūkesčio gali stiprinti vienišumo jausmą, emocinę izoliaciją ir depresinius simptomus. Psichologiškai sveika pozicija – pripažinti, kad emocijos neprivalo atitikti kalendoriaus.
Nauji metai nėra emocinė prievolė – tai tik data, kuri kiekvienam žmogui gali turėti labai skirtingą prasmę“, – sakė psichologas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
