Apie skylėtą NATO gynybos pasirengimą pirmoji prabilo Vokietijos spauda. Dienraštis „Bild“ rašo, kad Aljansas neturi jokio patvirtinto gynybos plano Baltijos šalims.
Esą šių valstybių užpuolimo atvejui gelbėjimo veiksmų Aljansas nėra neparengęs. Pasak vokiečių žurnalistų, dėl nesaugumo NATO vadovams jau priekaištauja Estijos prezidentas.
Lietuvos atstovai Aljanse aiškina, kad būgštauti dėl silpnos gynybos nėra pagrindo. Esą atskiras Baltijos šalių gynybos planas neegzistuoja, nes organizacija grėsmės atveju visas nares gintų vienodai.
Pasak Lietuvos atstovo prie NATO Lino Linkevičiaus, nereiktų ištraukti iš konteksto kokios teritorijos, pavyzdžiui, Baltijos šalių, Pietų Europos ar Apeninų pusiasalio, nes į visas grėsmes būtų reaguojama vienodai.
Jei NATO narė būtų užpulta, skubiai rinktųsi Aljanso taryba. Ji turėtų nuspręsti, ar užtenka siųsti greito reagavimo pajėgas, ar reikia papildomų veiksmų. Tokia gynyba būtų taikoma ir Lietuvai.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikina, kad su NATO vadovais tariamasi dėl detalesnės gynybos. Ministro teigimu, konkretūs planai sukuriami, jei grėsmės konkrečioje vietoje didėja, o dėl konkretesnių planų šiuo metu vykdomos konsultacijos su partneriais.
NATO atstovai neatmeta, kad Aljanso gynybos principai gali keistis. Esą pradžia permainoms gali gimti neformaliame gynybos ministrų susitikime Londone rugsėjo viduryje.
