Vakar Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas leido išduoti sąlygas specialiajam planui, kuriame būtų išnagrinėtos galimybės iš „Mažeikių naftos“ nutiesti naftotiekį į „Klaipėdos naftą“, rengti. Tiesa, su tam tikromis sąlygomis.
Šiuo metu per Klaipėdos uostą koncernas „Mažeikių nafta“ eksportuoja apie 5,5 mln. tonų naftos produktų per metus. Į Klaipėdą naftos produktai gabenami geležinkeliu. Bendrovė yra parengusi savo plėtros planą ir ketina didinti naftos produktų gamybos apimtį iki 11-12 mln. tonų per metus. Iki 7,5 mln. tonų išaugtų ir naftos eksportas per Klaipėdos uostą.
Žinia, šių metų kovą ūkio ministras priėmė įsakymą dėl specialiojo plano, kuriame būtų nubrėžta galima naftotiekio trasa, rengimo. „Mažeikių naftos“ atstovų teigimu, vamzdžiais tiekti naftos produktus į „Klaipėdos naftą“ esą būtų ir pigiau, ir saugiau.
Tai būtų du pusės metro skersmens vamzdžiai, kurie būtų įkasti 1,5 metro gylyje po žeme. Būtina apsaugos zona - po 30 metrų iš abiejų produktotiekio pusių.
Pasak UAB „SWECO BKG LSPI“ projektų konsultanto Aido Vaišnoro, konsultuojančio „Mažeikių naftą“, būtų galima tiesti produktotiekį ir jūros dugnu iš Būtingės terminalo. Tačiau prioritetinis variantas - tiesti jį greta geležinkelio ir „įeiti“ į Klaipėdos miestą vienu komunikacijų koridoriumi.
Į klausimą, kokią naudą šis projektas duotų Klaipėdos miestui, „Mažeikių naftos“ atstovai vakar komiteto posėdyje nieko konkretaus atsakyti negalėjo, išskyrus tai, kad sumažėtų geležinkeliu gabenamų cisternų kiekis.
Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ nepageidauja, kad produktotiekis driektųsi palei geležinkelį, nes tai esą nesaugu.
Naftininkų atstovai savo ruožtu sakė, jog bet kuriuo atveju bus atliekamos vadinamosios rizikos analizės ir numatomos atitinkamos priemonės, o pats nesaugumas esąs labiau tariamas.
Be to, „Mažeikių naftos“ atstovai informavo, jog patys „Lietuvos geležinkeliai“ ruošiasi skelbti konkursą dėl Pauosčio stoties rekonstrukcijos, tad taip pat ateisią į Teritorijų planavimo komitetą. Miesto atstovai galėtų atsižvelgti į abiejų bendrovių siūlymus ir iškelti miestui palankiausias sąlygas.
Viena tų sąlygų buvo iškelta tuoj pat: nors į sąlygų sąvadą jau buvo įrašyta rengiant specialųjį planą vadovautis naujojo Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniais, dar kartą akcentuota, jog pagal šiuos sprendinius geležinkelis turi būti iškeltas iš Girulių gyvenvietės. Tad ir produktotiekis per Girulius negali būti tiesiamas.
Antroji įrašyta sąlyga - „Mažeikių nafta“ turi pasiūlyti Klaipėdos miestui kompensacines priemones už tai, kad iš dalies sumažės rekreaciniai plotai, nes tiek Bendrajame plane numatyta geležinkelio atšaka, tiek galimas produktotiekis eis per Girulių mišką.
Pasak A. Vaišnoro, sąlyga aplenkti Girulius „Mažeikių naftos“ negąsdina.
„Mažeikių naftos“ atstovai sakė, jog specialiojo plano rengimas galėtų užtrukti iki 2010 metų. Tada, jeigu tas planas bei poveikio vertinimo aplinkai ataskaita būtų patvirtinti, - o mažeikiškiai neatmeta galimybės, kad to gali ir nebūti, - naftotiekio tiesimas užtruktų iki 2012-2013 metų. Kiek jis kainuotų bendrovei, prognozuoti sunku - vien vamzdžiams reikėtų apie 200 milijonų litų, o kiek gali tekti mokėti už į apsaugos zoną pateksiančią žemę, - dar nežinia.
Livija Grajaiskienė
