Pasaulinė finansinė krizė daro didelę įtaką Lietuvos ūkiui, finansiniam stabilumui - šiuo laikotarpiu tai yra esminis veiksnys, galintis neigiamai paveikti mūsų valstybės saugumą. Todėl Lietuvai būtina nusistatyti aiškius prioritetus, nes nacionalinio saugumo sąskaita taupyti negalima.
Tai ketvirtadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas parlamente minint NATO įkūrimo 60-mečio ir Lietuvos narystės NATO 5-ąsias metines.
Anot jo, prioritetų sąraše turėtų likti ir energetinio saugumo stiprinimas, ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymas.
"Krašto apsaugos sistemos finansavimo mažėjimas gali neigiamai paveikti mūsų įsipareigojimus ir kariuomenės transformaciją", - įspėjo NSGK vadovas.
Jo teigimu, tik užtikrinus nacionalinį saugumą, valstybė sudaro tinkamas sąlygas ekonominiam, socialiniam, kultūriniam visuomenės potencialui atsiskleisti ir didėti.
Pasak kalbėtojo, nacionalinio saugumo iššūkių vis daugėja, ir jie susiję ne tik su karinėmis grėsmėmis. Didelę įtaką nacionaliniam saugumui turi socialinis nestabilumas, valstybės finansinė padėtis, įtakojanti krašto apsaugos finansavimas.
Krašto ministerijos apsaugos duomenimis, krašto apsaugos sistemai šiemet skirta 1,16 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 1,27 mlrd. litų.
Kovo pabaigoje Lietuva švenčia įstojimą į NATO. 2004 m. kovo 29 dieną Lietuva tapo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos nare.
Pati NATO įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, organizacijos įsteigimo dokumentą pasirašė 12 valstybių užsienio reikalų ministrai. NATO nariai įsipareigojo tarptautinius ginčus spęsti taikiomis priemonėmis, o karinio užpuolimo atveju gintis bendromis pastangomis.
