Tikras absurdas: rodos, kuo daugiau visokių akcijų ir vajų Lietuvoje organizuojama skelbiant kovą smurtui šeimoje, smurtui prieš moteris, tuo daugiau tokių dramatiškų ir net tragiškų įvykių įregistruoja mūsų policijos įstaigos. Smurtas šeimoje – tarsi epidemija.
Smurtą kenčia tyliai
Statistikai skelbia, kad Lietuvoje kas penkta moteris mažiausiai kartą buvo stipriai sumušta savo sutuoktinio ar sugyventinio. Kas antra trečia šeimos moteris yra patyrusi, kas yra nuolatinis psichologinis smurtas namuose – žeminimai, keiksmai, bauginantys grasinimai. Ne išimtis – ir lytinis smurtas šeimoje.
Iki šiol dažniau buvo girdėti, kad moterims, šeimose patiriančioms smurtą, pagalbos ranką tiesia įvairios visuomeninės organizacijos, tačiau trūksta ne tik finansų, kad galėtų veikti, bet ir įstatymų bazės, įteisintų galių. Apie būtinybę ir bandymus spręsti smurto šeimoje problemą pastaruoju metu vis daugiau pranešimų ateina iš policijos pareigūnų. Reikia tikėti, kad šitaip ne tik siekiama gerinti policijos įvaizdį, bet ir išties susirūpinta augančia problema.
Prieš kelis mėnesius Lietuvos policija, norėdama skirti didžiausią dėmesį smurto šeimoje aukoms, o kartu ir užkirsti kelią galimoms tokioms situacijoms, buvo paskelbusi akciją „16 dienų be smurto prieš moteris“. Policininkai kartu su kitų tarnybų, sprendžiančių šeimų problemas, specialistais lankė socialinės rizikos šeimas, bendravo su vyro smurtą patyrusiomis moterimis. Iš pastarųjų vis išgirsdavo, kad jos labai nori išsikraustyti, atsiskirti nuo smurtaujančio vyro, tačiau neturi jokio pajamų šaltinio ir kitos gyvenamosios vietos. Tai, anot policininkų, ir yra pagrindinė priežastis, kodėl smurtą kenčianti moteris vengia kreiptis į policiją. Mat kai smurtautojas, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl jo veiksmų, vis tiek lieka gyventi kartu su savo auka, neretai smurto protrūkių tik padaugėja.
Dėkojo prokurorui
Neseniai Marijampolės rajono apylinkės teismas 3 metams laisvės atėmimo nuteisė Pasūduonio kaimo gyventoją Kęstutį Č. (34 m.). Šis anksčiau net 7 kartus už įvairius nusikaltimus teistas vyriškis pripažintas esąs žiaurus smurtautojas šeimoje. Pernai vasarą Kęstutis Č. kelis kartus sumušė savo sugyventinę Jolantą (43 m.), yra grasinęs ją nužudyti, terorizavęs.
„Labai dėkoju, prokurore – jūs padarėte gerą darbą, – paskelbus nuosprendį, Jolanta sakė teisiamąjį kaltinusiam prokurorui. – Dabar turiu vilties pradėti naują gyvenimą po kelerius metus trukusių košmarų“.
Jolanta prisipažino, kad tik po nuosprendžio pajuto palengvėjimą – tarsi būtų pasveikusi nuo didelio savo minčių ir širdies skausmo. Ji džiaugėsi, kad pagaliau ryžosi išsivaduoti iš ilgai ją kankinusių siaubo pančių. „Ir pati esu kalta – vis laukiau, kada vyras pasikeis, – tarsi teisinosi Jolanta. – O dabar manau, kad jeigu šeimoje buvo vienas smurto protrūkis, tai po to bus antras, trečias, ketvirtas, jei tik smurtautojas liks nenubaustas“.
Nuo pat jųdviejų bendro gyvenimo pradžios Jolanta tarsi priklausė Kęstučiui Č. – lyg būtų daiktas. Kartą ją sumušęs, jis atsidūrė už grotų. Po kurio laiko moteris jam atleido ir pradėjo lankyti „zonoje“, tapo jo žmona. Vėliau Kęstutis Č. savo paklusnią ir naivią moterį įklampino į nusikaltimą – Jolantai pačiai teko paragauti nuteistosios dalios, kai ji buvo sučiupta slapta nešanti kvaišalų kalinčiam vyrui.
Dar vėliau, kai abu jau buvo laisvėje, vėl pradėjo gyventi kartu. Kasdienybė buvo nelengva – vyras tebebuvo agresyvus. Jiedu išsituokė. Vis dėlto netrukus Jolanta vėl priėmė savo buvusįjį – tada gimė sūnelis. Gana greitai moteris pajuto girtaujančio vyro grėsmę ne tik sau, bet ir vieno mėnesio kūdikiui. Tik tada ji nutarė daugiau nebekentėti.
Dabar jau praeityje likę Kęstučio Č. išpuoliai prieš savo moterį – smūgiai metaliniu semtuvėliu jai, žindančiai sūnelį, kumščiai, langų daužymas, grasinimai papjauti, prikišus kelis peilius, padegti ar susprogdinti namus, išžudyti. „Manau, kad dabar visi tie košmarai bus tik liūdnas prisiminimas, ir suprantu, jog reikėjo vaduotis anksčiau“, - kalbėjo Jolanta, kaimynų vertinama kaip tvarkinga moteris ir rūpestinga mama.
Grasino sudeginti
Ar panašų sprendimą priims ir Totoriškių kaimo (Ukmergės r.) gyventoja Daiva K. (42 m.), 7 vaikų motina, kol kas nežinia. Neseniai, šiai moteriai besilaukiant aštuntojo vaikelio, jos šeimos pritvinkęs pūlinys galų gale sprogo – policija neseniai išviešino daugiavaikio tėvo Valerijaus K. (46 m.), siautėjusio namuose ir grasinusio tragedija, sulaikymo operaciją.
Tąkart Valerijus K., naktį girtavęs, namo grįžo paryčiais. Pažadinęs šeimyną, jis ėmė grasinti nužudysiąs ir padegsiąs namus. Už nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti jau teistas vyras pradėjo laistyti namuose benziną. Žmona, suvokusi, kad greitai gali baigtis tragedija, su 4 nepilnamečiais vaikais spruko iš namų. Susistabdžiusi mokyklinį autobusą, iškart nukako į seniūniją ir paprašė pagalbos – rūpėjo ir vyro gyvybė, ir namai.
Kol pateko į namo vidų, kur užsirakinęs Valerijus K. toliau grasino žudyti ir sudeginti, policininkai įdėjo daug pastangų, apgalvojo ne vieną ėjimą – įkalbinėdami gaišo apie porą valandų. Dėl visa ko iškvietus ugniagesius ir medikus, namas šturmuotas per policininkų slapta išimtą langą. Pareigūnai nebegalėjo laukti, nes jų įtikinėjimui nepasidavęs Valerijus K., iš litrinio butelio gurkšnodamas degtinę, iš bakelio pilstė benziną ne tik ant krosnies ir grindų, bet ir ant savęs, o rankoje turėjo žiebtuvėlį. Užkluptas girtas ir agresyvus vyras neketino pasiduoti, tad policininkai jį apšaudė guminėmis kulkomis – prireikė medikų pagalbos.
Medikų globon pateko ir sulaikytojo žmona Daiva K. Šeimos mažieji vaikai laikinai atsidūrė globos įstaigoje (trys vyriausieji – jau pilnamečiai). Visa tai – smurto šeimoje pasekmė. Anot pažįstančiųjų šią šeimą, pernai balandį iš „zonos“ grįžęs vyras prieš žmoną ir vaikus smurtaudavo dažnai, terorizuodavo, vydavo visus iš namų. Moteris buvo linkusi kentėti, nes agresyvaus vyro bijodavo – nematė kitos išeities, kaip būti nuolanki ir paklusni.
KOMENTARAI
Liucija KAILIUVIENĖ, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė:
Tylėti, nenešti šeimos problemų iš namų visą laiką buvo tarsi savigarbos matas. Bet kai tos problemos tampa jau šeimos kasdienybe ir smurtautojo aukas verčia nuolat kęsti baimę ir skausmą, neretai tenka tik apgailestauti, kad jau pavėluota. Juk faktai rodo – daugėja nužudymų šeimose. Todėl moterys, nors kartą patyrusios vyro ar gyvenimo draugo smurtą, turėtų iškart veikti ryžtingai – netylėti, siekti bausmės smurtautojui, su juo skirtis. Ne kartą bendravusi su tokiomis moterimis, užtikrinu, kad nustojusios tikėti smurtautojo tuščiais pažadais ir išsivadavusios iš jo priespaudos moterys būna ne tik sveikesnės ir laimingesnės, bet ir neretai skuba į pagalbą panašaus likimo draugėms, aktyviai ragina jas greičiau praregėti.
Kristina SIRIŪNIENĖ, Vilkaviškio policijos Prevencijos poskyrio viršininkė:
Nors yra žinoma, kad smurtas šeimoje neaplenkia ir išsilavinusių, teigiamo įvaizdžio šeimų, man daugiau teko bendrauti su moterimis, smurtą patiriančiomis asocialiose, socialinės rizikos šeimose. Tokios moterys dažniau nelinkusios vaduotis iš kančių, nes tai – jų gyvenimo būdas. Joms susitaikyti su smurtautoju užtenka vieno bendro butelio alkoholio. Dažniausiai į tokių moterų protą ir jausmus bandau belstis jų „vaikučių korta“ – aiškinu, kad praras vaikus, kad jie užaugę kartos tėvų „tradicijas“, nes kitokio gyvenimo nematę. Būna, kad moterys suklūsta ir nebeatleidžia smurtavusiam vyrui, bet dažniau – visi mūsų „beldimaisi“ veltui. Todėl ir sukasi užburtas ratas – smurto šeimose nemažėja.
Tik faktai
Kovą smurtui šeimoje skelbiančių ekspertų teigimu, smurtas prieš moteris Lietuvoje suvokiamas kaip privatus šeimos reikalas, o ne valstybės lygmens problema, todėl jo nemažėja, o smurto aukoms tenka bėgti iš savo namų.
Pernai Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė specialų įstatymo projektą. Jame numatyta, kad šeimos smurtautojui gali būti nurodyta išsikraustyti iš namų arba uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju. Tačiau projektas iki šiol nepatvirtintas ir negalioja.
Irena ZUBRICKIENĖ