Panevėžio savivaldybėje bręsta negirdėtas precedentas: jei Taryba pritars, devynių miesto mokyklų ir gimnazijų direktoriai bus paduoti į teismą, kad iš jų būtų išieškota beveik 70 tūkstančių litų.
Toks sprendimo projektas parengtas vadovaujantis gegužę paskelbtomis Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadomis, apie kurias „Panevėžio balsas“ jau rašė.
Nemokėjo už šildymą
Tarnyba nustatė, kad Skaistakalnio, „Verdenės“, „Nevėžio“ pagrindinių, „Vilties“, 5-osios vidurinių mokyklų bei J. Balčikonio, J. Miltinio, V. Žemkalnio ir „Minties“ gimnazijų direktoriai nepaisė teisės aktų nuostatų ir iki šių metų sausio 1-osios moksleivių maitinimo sutartyse nebuvo numatę nuomininko atsiskaitymo už nuomojamų patalpų šildymą arba nuomininkai mokėjo tik už dalies patalpų šildymą.
Po šių kontrolierių išvadų Savivaldybė devynių mokyklų ir gimnazijų direktoriams pasiūlė arba patiems gera valia atlyginti beveik 70 tūkst. litų siekiančius nuostolius, arba su įmonėmis, kurioms išnuomotos virtuvės, sudaryti sutartis dėl skolos grąžinimo pagal patvirtintą grafiką.
Teismas – vienintelė išeitis?
„Su šiais pasiūlymais švietimo įstaigų vadovai nesutiko, todėl Savivaldybei nieko kito nebeliko, kaip tik kreiptis į teismą. Miesto Taryba yra mokyklų bei gimnazijų direktorių darbdavė ir vieną kartą turi įvertinti neatsakingus jų poelgius“, –
„Panevėžio balsui“ tvirtino mero patarėja Danutė Marija Kažukauskienė, vadovaujanti Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetui.
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujančios politikės įsitikinimu, miesto Mokyklų direktorių asociacijos siūlymas į Savivaldybės auditorių akiratį patekusioms mokykloms atitinkamomis sumomis sumažinti kitų metų biudžete priklausysiančias vadinamąsias aplinkos lėšas yra visiškai nepriimtinas. Iš aplinkos lėšų mokyklos išlaiko buhalteres, sargus, valytojas.
„Kompensuoti biudžetui padarytus nuostolius to paties biudžeto pinigais būtų neteisinga“, – teigė D. M. Kažukauskienė.
Žalą vadina nesusipratimu
Pasak miesto Mokyklų direktorių asociacijos vadovo, „Žemynos“ vidurinės mokyklos direktoriaus Romualdo Grilausko, asociacijos taryba pritarė minčiai, kad teisme atsidurti galinčių direktorių vadovaujamos įstaigos kitąmet iš Savivaldybės biudžeto gautų mažiau pinigų ir stengdamosi kuo daugiau užsidirbti specialiųjų lėšų iš jų padarytą žalą atlygintų per dvejus trejus metus.
„O tie nuostoliai mokyklose atsirado tikrai ne iš blogos valios, tiesiog įvyko nesusipratimas. Jei būtų suklydęs vienas du direktoriai, būtų galima galvoti apie sąmoningą žingsnį, bet juk tokių vadovų yra net devyni“, – užtarė savo kolegas R. Grilauskas.
Miesto Mokyklų direktorių asociacijos prezidento teigimu, žala nebuvo padaryta tose mokyklose, kuriose virtuvių nuomininkai nuolat keitėsi, ir sutartys, vis atnaujinamos pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, būdavo perrašomos.
„O mokyklų, kur valgyklose šeimininkavo vis tie patys virėjai, direktoriai vadovavosi pačiomis pirmosiomis tipinėmis sutartimis. Jas reikėjo pratęsti po penkerių metų, ir vadovai tiesiog neatkreipė dėmesio, kad sutartys pasipildė naujais niuansais“, – sakė R. Grilauskas.
Šaukimas prilygtų įžeidimui
Anot „Žemynos“ vidurinės mokyklos direktoriaus, pirminėse sutartyse buvo parašyta, jog nuomininkai už suvartotą elektrą moka pagal skaitiklio rodmenis.
„Tačiau Savivaldybės pakviesti specialistai nusprendė, kad uždaroje sistemoje įrengti atskirą apskaitos prietaisą nėra galimybių, ir nuo to laiko nuomininkams mokėti nereikėjo. Vėliau pasirodžiusiuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose jau atsirado nuostata, kad sudarant patalpų nuomos sutartis būtina sulygti, kiek nuomininkas mokės už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, kitas komunalines paslaugas“, – aiškino R. Grilauskas.
Dienraščio pašnekovas vylėsi, kad miesto Taryba ginčo su devynių švietimo įstaigų direktoriais nesiryš spręsti teisme.
„Manau, kad būtinas išsamus tyrimas, ar mokyklų vadovai tikrai kalti. Jei to nebus, manau, kad direktoriai labai įsižeis“, – tvirtino miesto mokyklų direktorių asociacijos prezidentas.
