Nuo kitų mokslo metų prieštaringai vertinto profilinio mokymo mokyklose nebebus. Grįžtama prie beveik įprasto vidurinio mokymo. Prieš 6 metus pradėto įgyvendinti eksperimento pasekmės katastrofiškos. Mokslininkai tvirtina, kad profiliavimas valstybei kainavo apie milijardą litų, teigiama „Šiaulių krašte“.
Sunaikinti kaimo kultūros židiniai mažos kaimo mokyklos, o miestuose mokytojai pervarinėti iš vienos mokyklos į kitą. Aukštosiose mokyklose beviltiškai smuko mokslo lygis.
Tačiau termino „profilinis mokymas“ nebelieka. Drauge nebelieka ir keturių profilių, kuriuos moksleiviai privalėjo rinktis. Iki šiol, perėję į vienuoliktą klasę, mokiniai turėjo nuspręsti, kurį profilį rinksis: humanitarinį, realinį, technologinį ar meninį?
Pasak Rimanto Marcinkaus, Šiaulių savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojo, nuo šiol vaikai galės laisviau rinktis, ką jie nori mokytis. Pavyzdžiui, anksčiau humanitaras būtinai turėjo mokytis istorijos, bet negalėjo mokytis geografijos. Realinį profilį pasirinkęs moksleivis būtinai turėjo mokytis gamtos mokslų, buvo nurodoma, kiek daugiausiai dalykų moksleivis turi mokytis išplėstiniu kursu.
Dėl to mokyklose gimdavo nemažai konfliktų: moksleiviai nenorėjo suprasti, kodėl jam negalima rinktis mokytis to, ko jis norėtų.
Pagal naują tvarką 60 proc. moksleivio mokymosi turinio sudarys branduolio dalykai ir 40 proc. – laisvai pasirinkti dalykai. Vienintelis apribojimas – maksimalus mokinio savaitinių pamokų skaičius turės būti ne didesnis kaip 32 valandos.
Švietimo darbuotojai ir valdininkai vienbalsiai pripažįsta, kad šios naujovės mokiniams yra didelis palengvinimas. Paradoksas, bet įgyvendinant profilinį mokymą, taip pat buvo tvirtinama, kad profiliuotoje mokykloje mokytis bus lengviau.
Vis dėlto, pereinant prie šios sistemos, mokykloms ir mokytojams kils problemų. Jų neišvengs ir moksleiviai.
Prieš trejetą metų profesorius Arvydas Juozapas Janavičius, Šiaulių universiteto habilituotas mokslų daktaras, tvirtino esąs įsitikinęs: ši reforma Lietuvai kainuos labai brangiai ir pasibaigs visišku žlugimu.
Tąkart profesorius prognozavo, jog iš piršto laužta reforma padarys nepataisomą žalą į jos smagračius pakliuvusiems vaikams ir visai švietimo sistemai.
„Tai tuščias valstybės lėšų, laiko ir vaikų sveikatos, mokytojų nervų ir tėvų pinigų švaistymas“, – prieš 3 metus sakė A. J. Janavičius.
Profesoriaus pranašystės išsipildė su kaupu. Šiandien, kai profiliavimas atšauktas, tokius eksperimentus su tauta profesorius apibūdina vienareikšmiškai: tai kriminalas.
Jo teigimu, profiliavimas Lietuvai kainavo labai brangiai: ir moraline, ir materialine prasme. Patirtus nuostolius jis prilygino Lietuvos bankų žlugimui. Keletą metų Niujorke dirbęs profesorius sako, kad net tokia supervalstybė kaip JAV nepajėgi ir nesiėmė savo šalyje kurti profilinių mokyklų.
Profesorius vardijo skaudžias eksperimento su žmonėmis pasekmes.
Pirmiausia, sulaužyta tūkstančiai jaunų žmonių likimų. Jų galimybės rinktis profesiją buvo apribotos, jie buvo priversti spręsti ir klysti, nes tiktai pavėluotai pripažinta, kad šešiolikmetis negali teisingai pasirinkti profilio.
Su profiliavimu susijusiai mokyklų pertvarkai iššvaistyta mažiausiai milijardas litų Lietuvos biudžeto. Mokytojai buvo varinėjami iš vienos mokyklos į kitą, nes miestuose mokyklos buvo stambinamos.
Kaimuose dėl tos pačios priežasties mokyklos sunaikintos, nes mažoje mokykloje neįmanoma įgyvendinti profilinio mokymo. Kaimai neteko kultūros židinių.
Ši reforma, anot profesoriaus, aukštąjį mokslą sugrąžino maždaug į 1957-ųjų metų lygį. Specialistų parengimas pablogėjo dvigubai. Masiškas studentų nubyrėjimas – iš įstojusių lieka tiktai pusė studentų.
„Šitokias reformas aš vadinu: „Pro autobuso langą užsienyje mačiau“, – „Šiaulių kraštui“ sakė profesorius.
