Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baigiantis registracijai į šalies mokyklas aiškėja, kad ateinantį rugsėjį grįžtančių emigrantų vaikų Lietuvoje mokysis daugiau nei įprastai. Tačiau Lietuvoje veikia vienintelė mokykla, visiškai atitinkanti tokių vaikų mokymosi poreikius. Kiti, mėtomi po įvairias šalies ugdymo įstaigas, tampa ne tik tėvų ar mokytojų, bet ir savivaldybių galvos skausmu.

Baigiantis registracijai į šalies mokyklas aiškėja, kad ateinantį rugsėjį grįžtančių emigrantų vaikų Lietuvoje mokysis daugiau nei įprastai. Tačiau Lietuvoje veikia vienintelė mokykla, visiškai atitinkanti tokių vaikų mokymosi poreikius. Kiti, mėtomi po įvairias šalies ugdymo įstaigas, tampa ne tik tėvų ar mokytojų, bet ir savivaldybių galvos skausmu.

REKLAMA

Nuo rugsėjo 1-osios Lietuvos valstybinėse mokyklose turėtų mokytis gerokai daugiau iš emigracijos grįžusių vaikų. Pavyzdžiui, nuo rudens vien Vilniuje jų mokysis 140. Iš jų 80 lankys valstybines mokyklas. Tokių pernai buvo perpus mažiau. 2018 metų duomenimis, į Kauno miestą atvykę ir iš užsienio grįžę yra 153 mokiniai. Iš jų – 67 lietuviai. Klaipėdos miesto savivaldybė tikslų reemigrantų skaičių mokyklose žinos tiks spalį, tačiau uostamiesčio Švietimo skyriaus atstovė Vida Bubliauskienė tikino, kad juntamas besiregistruojančiųjų į mokyklas pagausėjimas. Besibaigiančiais mokslo metais Klaipėdoje mokosi 45 grįžusių iš emigracijos lietuvių vaikai. Šis skaičius pastaruosius trejus metus Klaipėdoje yra stabilus.

Kiek iš viso Lietuvos mokyklose mokysis reemigrantų vaikų – duomenų kol kas nėra. Švietimo informacinių technologijų centre kaip tik plečiamos Mokinių registro funkcijos ir diegiamas Sugrįžusių mokinių registras, kuris leis tiksliai žinoti, kiek mokinių į kurias mokyklas rengiasi atvykti.

REKLAMA

Vilniuje greta valstybinių mokyklų veikia vienintelė užsienio lietuvių vaikams pritaikyta mokykla, turinti išlyginamąsias klases Vilniaus lietuvių namų gimnazija. Čia mokosi vaikai iš 37 valstybių. Pati mokykla turi 30 metų praktiką. Šioje mokykloje nuo rudens mokysis 60 užsienio lietuvių vaikų.

Gimnazijos direktorius Gintautas Rudzinskas tikina, kad iš emigracijos į Lietuvą grįžusiems vaikams būtinas adaptuota mokymosi programa.

„Jeigu vaikai grįžta nekalbantys lietuvių kalba, mes turime išlyginamąsias klases, kuriose visus metus mokosi tik lietuvių kalbos. Po metų laiko testą ir toliau eina mokytis į bendro ugdymo klases pagal gebėjimus. Jeigu vaikas moka lietuvių kalbą, jis eina į bendro lavinimo klases, bet jam vis tiek reikalinga pagalba. Tam yra papildomos lietuvių kalbos valandos, be to vaikai, padedami mokytojo, paruošia namų darbus. Taip pat yra psichologo konsultacijos tokiems vaikams, kurie sunkiau adaptuojasi“, – užsienio lietuvių ugdymo skirtumus vardijo Vilniaus lietuvių namų gimnazijos direktorius.

REKLAMA
REKLAMA

Atvykusių vaikų skiriasi ne tik lietuvių kalbos įgūdžiai, bet ir kitų dėstomų dalykų žinios. Anot G. Rudzinsko, Lietuvos ir kitų valstybių ugdymo programų skirtumai yra gana ryškūs. Pavyzdžiui, beveik visų Pietų Amerikos šalių programos labai skiriasi nuo mūsų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį tiems tėvams, kurių vaikai iki šio mokėsi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) arba Didžiosios Britanijos valstybinėse mokyklose. Jų paruošimo lygis gana žemas, todėl į Lietuvą atvykusiems vaikams reikės išlyginamųjų pamokų.

„Labiausiai skiriasi lietuvių kalba ir istorija, bet kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, būna visiškai nesimokę chemijos. Dažnai su tuo susiduriame. Nes nėra tokio reikalavimo mokytis“, – sakė Vilniaus lietuvių namų gimnazijos direktorius.

Vaiko gebėjimus įvertina mokykla

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nurodo, kad visi išlyginamųjų vaiko studijų niuansai turi būti apibrėžti sutartyje su mokykla. Dalis savivaldybių, pavyzdžiui, Kauno, Šiaulių, Alytaus miestų, nukreipia tėvus į tas mokyklas, kurios jau turi patirti ugdant reemigrantų vaikus. Kitos, pavyzdžiui, Vilniaus, Klaipėdos ar Panevėžio miestų, rekomenduoja mokyklą pagal šeimos gyvenamąją vietą.

REKLAMA
REKLAMA

Kiti Vilniuje planuojantys mokytis reemigrantų vaikai paskirstyti po įvairias sostinės mokyklas ir jiems galioja bendra priėmimo tvarka. Iš viso tokių vaikų Vilniaus savivaldybės duomenimis, yra 80. Praėjusiais metais Vilniuje bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi perpus mažiau – 40 reemigrantų vaikų.

„Mes nežinome tiksliai, koks yra tas kalbos mokėjimo lygis, bet visi vaikai yra integruojami sudarant jiems individualius ugdymo planus. Per neformalų ugdymą, vasaros stovyklas, savanorišką veiklą jie tuos lietuvių kalbos įgūdžius gerina. Žinant, kad yra mokymo programų skirtumai, šiems vaikams sudaromas individualus ugdymo planas. Pedagoginė psichologinė tarnyba nustato ir rekomenduoja tam tikras mokyklas, švietimo paslaugų teikėjus, kurie suteiktų tas papildomas paslaugas, kurių galbūt reikia, kad įgyvendintų vienokį ar kitokį ugdymo procesą. Tarnyba priskiria, o savivaldybė turi sudaryti sąlygas“, – sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

REKLAMA
REKLAMA

Kauno miesto savivaldybės iniciatyva taip pat įgyvendinamos specialios priemonės sugrįžusių mokinių tolesniam ugdymui. Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje ir Jono Jablonskio gimnazijoje vykdomas dvikalbis ugdymas (anglų kalba), o nuo 2020 metų startuos tarptautinio bakalaureato programos. Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija turi įdirbį plėtojant vokiečių kalbos mokymą, tad priima iš užsienio parvykusius mokinius, iki tol besimokiusius vokiečių kalba. Kauno Aleksandro Puškino gimnazija ugdo įvairių tautybių vaikus – tiek grįžusius iš emigracijos, tiek ir atvykusius iš kitų šalių gyventi Lietuvoje.

Mokyklos pedagogams įvertinus turimus vaiko gebėjimus pasirašomi susitarimai dėl galimybės vaikui papildomai mokytis lietuvių kalbos, dėl švietimo pagalbos teikimo, dėl vaiko dalyvavimo popamokinėje veikloje ir kitų dalykų.

Paprastai didžiausias krūvis tenka mokytojams. Pasak Vilniaus Baltupių progimnazijos laikinojo vadovo Lino Vasarevičiaus, su specialių poreikių turinčiu mokiniu pedagogams kartais tenka padirbėti ir po pamokų individualiai, siekiant užpildyti tiek lietuvių kalbos, tiek ir kitų dalykų spragas. 

REKLAMA
REKLAMA

Projekto „Kurk Lietuvai", besirūpinančio grįžtančių emigrantų klausimais, atlikta šalies savivaldybių švietimo skyrių apklausa rodo, kad papildomo finansavimo reikia lietuvių ir kitų dalykų išlyginamųjų kursų organizavimui, papildomam mokytojų darbo užmokesčiui ir jų kvalifikacijos kėlimui integracijos srityje, seminarams.

ŠMSM parengtame ugdymo projekte nurodoma, kad, jeigu atvykę vaikai visiškai nemoka lietuvių kalbos, jie gali mokytis išlyginamojoje klasėje ar mobilioje grupėje. Lietuvių kalbai mokyti išlyginamojoje klasėje skiriama nuo 20 iki 25 valandų per savaitę.

Nuo kitų mokslo metų bendrojo ugdymo planuose bus galimybė perskirstyti dalykų pamokas atvykusiems iš užsienio mokiniams. Vaikas galės kurį laiką nesimokyti užsienio kalbos ar kitiems dalykams skirti mažiau pamokų ir intensyviau mokytis lietuvių kalbos.

Pagal ŠMSM parengtą tvarką, užsienio lietuvių vaikai į klases yra integruojami ne pagal gebėjimus, bet pagal amžių. Jei reikia, jam teikiama pagalba: parengiamas integracinis planas, sudaromas individualus ugdymo planas, skiriamos papildomos konsultacijos ar pamokos. Valstybė kiekvieno atvykusio iš užsienio vaiko ugdymui skiria 30 proc. didesnį finansavimą.

REKLAMA
REKLAMA

P. Poderskio tikinimu, papildomų lėšų Vilniaus miesto savivaldybė reemigrantų vaikų integracijai nėra gavusi. Ugdymo procesą bei papildomą mokytojų darbą finansuoja pati savivaldybė.

Norint užtikrinti tinkamą mokyklos pasirengimą priimti iš užsienio atvykusius lietuvių vaikus, būtina ne tik parengti mokytojus, bet papildomai finansuoti jų padėjėjų darbą. Tokioje mokykloje privalo būti ir psichologas, kuris dirba ne tik su atvykusiu vaiku ir jo šeima, bet ir su klase, į kurią integruojamas naujokas. 

„Kai perstumdė visas finansavimo tvarkas, metodikas, ir principus, kai įvedė etatinį apmokėjimą, mes dabar turime apskritai 13 mln. eurų trūkumą visoms toms švietimo pagalbos veikloms, kurias mes turėtume realizuoti. Tai susiję su specialiaisiais pedagogais, mokytojų padėjėjais ir panašiai. Pagal reikalavimus, kuriuos jie (ŠMSM – red. past.) yra mums išstatę, mes turime pasamdyti tiek žmonių ir tiek specialistų, o skyrė lygiai nulį tai veiklai. Tai sukamės kaip visada: kirsime per kokias nors kitas paslaugas ir sukišime viską į švietimą, ką ir darėme ketverius metus", – sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius.

REKLAMA
REKLAMA

Su tokiomis problemomis mažiau susiduria mažesnės savivaldybės. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus atstovės, čia papildomų pagalbininkų mokytojams kol kas nereikia. Išlyginamųjų klasių čia steigti artimiausiu metu irgi neplanuojama. 

Pats optimaliausias amžius grįžti: 7-8 klasė

Greta ugdymo proceso Vilniaus lietuvių namų gimnazijos direktorius ragina tėvus atkreipti dėmesį į vaikų laukiančius psichologinius iššūkius. Keičiasi ne tik mokomieji dalykai – keičiasi visa socialinė aplinka, todėl vaikas gali patirti rimtų išgyvenimų.

„Aš manyčiau, kad, jeigu jau yra planuojama, kad su vaiku grįši į Lietuvą arba vaikas grįš vienas, nes yra ir tokių atvejų, tai nereikėtų to daryti 10-11 klasėje, jeigu tai įmanoma. Tai reikėtų daryti anksčiau, nes brandos egzaminus šie vaikai laiko lygiai tokia pačia tvarka. Manyčiau, kad optimalus variantas yra 7-8 klasės. Šis laiko tarpas yra pakankamas, kad vaikas likviduotų mokymo atsilikimus. Pas mus atvyksta įvairiai: pradedant 1 klase ir baigiant 11-12 klasėmis. Mintis, kad mažiukai adaptuojasi lengviau nėra teisinga. Mažiukai adaptuojasi sunkiai. Jiems reikalinga mamos pagalba, ypatingai, jeigu vaikas grįžta be tėvų, pas giminaičius ar pavyzdžiui, kaip mūsų atveju, į bendrabutį – tai yra sunkokas variantas“, – tikino G. Rudzinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi artėjančiam rugsėjui užsiregistravusiųjų į Vilniaus mokyklas amžius labai įvairus. Daugiausia jų atvyksta į pradines klases – net 58. Dauguma mokinių pageidauja mokytis lietuvių kalba, 9 mokiniai pateikė prašymus mokykloms rusų kalba ir 2 pageidauja mokytis anglų kalba. Pastarieji du prašymai kol kas nėra patenkinti. Šie du moksleiviai pagal amžiaus grupę patenka į 11 klasę ir norėtų mokytis Vilniaus Licėjuje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų