Gamtos mokslų daktaras Artūras Kirjakulovas pasidalino įžvalgomis, ką pastebėjo ieškodamas informacijos savo naujam projektui. Jis palygino internete rastus du darbo skelbimus.
Tai, ką pamatė juose, nemaloniai nustebino – aukštąją mokyklą baigęs baigęs biotechnologas gaus beveik tiek pat, kiek kasininkas parduotuvėje.
Apie studijas – nepagražinta gamtos mokslų daktaro nuomonė
„Kodėl aš, kaip gamtos mokslų daktaras (PhD), niekada niekam nesakysiu, kad būtinai reikia baigti univerą?
Mano kartos žmonės tikrai žino: jei po mokyklos neįstojai į univerą, tėvų akyse tavo IQ (intelekto koeficientas – red. past.) yra 30, nes „mamos draugės sūnus“ visada persekios tave iki grabo lentos...
Bet šiuolaikinė rinka visiškai nepatvirtina hipotezės, kad univeras bent kiek naudingas. Iš to, ką matau per savo prizmę, univeras dažniausiai yra wasted time (liet. iššvaistytas laikas).
3–4 metai bakalauro geriausiu atveju reiškia 3–4 metus be algos. Blogiausiu atveju tai pasiskolinti pinigai, kuriuos reikės grąžinti. Lietuvoje su tuo dar kiek geriau, bet Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų studijų paskola gali ilgus metus tempti tave į apačią“, – fesibuke rašo A. Kirjakulovas.
Ir pateikia du konkrečius pavyzdžius: kiek gauna jaunesnysis biotechnologas gerai žinomoje įmonėje „Thermo Fisher Scientific“ ir kiek gauna kasininkas „Lidl“.
Biotechnologas ir kasininkas gaus beveik tiek pat?
Remiantis darbo skelbimais, biotechnologijų įmonė „Thermo Fisher Scientific“ jaunesniajam chemikui siūlo 1567–2354 eurą neatskaičius mokesčių.
Darbuotojas privalo turėti aukštąjį biochemijos, chemijos, biotechnologijos, bioinžinerijos ar susijusios srities išsilavinimą. Galima dirbti nuo paskutinio bakalauro studijų kurso. Magistro diplomas nėra būtinybė, bet privalumas.
Tuo metu pardavėjui prekybos tinkle „Lidl“ Vilniuje siūloma 1530–2220 eurų algą neatskaičius mokesčių.
Reikalavimai yra trys: kalbėti lietuviškai, būti pasiruošus intensyviam fiziniam darbui, galėti dirbti ir rytais, ir vakarais. Tiesa, kai kuriuose miestuose galima dirbti ir nepilnu etatu.
„Alga iš esmės tokia pati. Tik vienur reikia 4 metų univero, o kitur pakanka mokėti surišti du žodžius lietuviškai. Ir kol vienas dar tik baigia bakalaurą, kitas per 2–3 metus jau gali tapti pamainos ar parduotuvės vadovu.
O čia Fisherio darbui net univero nereikia. Pats ne vienus metus dirbau laboratorijoje ir puikiai įsivaizduoju, ko tikimasi iš jaunesniojo biotechnologo: tiksliai laikytis protokolų, tvarkingai pildyti dokumentaciją, dirbti pagal kokybės reikalavimus. To neišmoksi paskaitose. Tai išmoksti prie laboratorijos stalo per kelis mėnesius“, – komentuoja A. Kirjakulovas.
Tiesa, „Lidl“ pardavėjai ne visur gaus tokią algą, kaip Vilniuje. Štai Šiauliuose arba Utenoje ji mažesnė – nuo 1230 iki 2035 iki mokesčių.
Dar didesnė alga – visiškai skirtingi reikalavimai
Kur kas daugiau „Lidl“ siūlo aukštuminio krautuvo vairuotojui – 2000–2480 eurų neatskaičius mokesčių, plius nemokami šilti pietūs.
Darbuotojui nereikia nė patirties – bendrovė tikina jį apmokysiantį. Todėl reikalavimai lieka du – būti sulaukus 18 metų ir gebėti dirbti komandoje.
Atlyginimą, kuris prasidėtų nuo 2000 eurų „ant popieriaus“ su galimybe augti, minėtasis „Thermo Fisher Scientific“ siūlo tik validavimo inžinieriui (2180–3270 eurų).
Patirtis būtent tokioje pozicijoje nėra būtina, tačiau reikia:
- turėti aukštąjį išsilavinimą inžinerijos, elektronikos, automatikos, mechatronikos, informacinių technologijų ar kitoje susijusioje techninėje srityje;
- gabėti skaityti ir suprasti techninę informaciją;
- gerai dirbti kompiuterinėmis programomis, įskaitant „Microsoft Office“;
- mokėti anglų kalbą: techninius ir procedūrų teminus.
Palyginus šiuos skelbimus tikrai kyla klausimas – ar verta mokytis kelerius metus aukštojoje mokykloje, jei panašų atlyginimą galima gauti kitur, mokant tik lietuvių kalbą?
„Laimi ne tas, kuris turi diplomą“
A. Kirjakulovas sako, kad dirbtinio intelekto amžiuje atotrūkis tarp teorinių žinių ir praktinių įgūdžių tik didės.
„Žinios, už kurias anksčiau mokėjome 4 studijų metais, dabar pasiekiamos per kelias minutes. Laimi ne tas, kuris turi diplomą, o tas, kuris greitai mokosi ir moka dirbti su naujais įrankiais“, – akcentuoja jis.
Tad ką daryti? Gamtos mokslų daktaro pasiūlymai – profesinė mokykla, stažuotė arba darbas ir ištęstinės studijos kartu.
„Taip kaupi patirtį ir pinigus, o ne skolą“, – pabrėžia jis.
„Tik nepainiokime išsilavinimo su diplomu. Šimtu procentų sutinku, kad išsilavinimas keičia mąstyseną ir padeda spręsti daugybę gyvenimo problemų. Dažnai labai aiškiai matyti, kas yra perėjęs akademinį pasaulį, o kas ne (tai nei gerai, nei blogai, tiesiog faktas). Bet žiūrint iš finansinės ir karjeros pusės, diplomas pasiteisina tik labai siauro rato profesijoms: medicinai, teisei, inžinerijai, kur reikia licencijos“, – apibendrina A. Kirjakulovas.
Lietuviai dalijasi savo patirtimi
Šis įrašas sukėlė diskusijas: vieni pritarė, kad kvalifikuotas darbas nėra pakankamai įvertinamas, kiti sakė, kad diplomo visiems ir nereikia, treti pyko, kad lyginami neva nepalyginami dalykai – fiziškai sunkus ir protinis darbas.
„Kartais, kai pavargstu, sakau eisiu į „Lidl“ dirbti. Alga labai nesiskirs, o ir mažiau uždirbi – mažiau nuskaičiuoja“, – juokauja viena komentatorė.
„Problema ne ta, kad kiti uždirba per daug, o ta, kad kvalifikuoti specialistai uždirba per mažai. Kitaip kokia motyvacija jaunam žmogui investuoti metus į mokslus, jei jo pastangos finansiškai beveik nevertinamos?“ – klausia kita moteris.
„Atsipirko tik užsienyje diplomas, daugiau nei dvigubai. Lietuvoj su magistru tik minimumą gavau (veterinarijos farmacijos įmonė)“, – savo asmenine patirtimi dalijasi dar viena komentatorė.
„Tame yra labai daug teisybės ir, deja, pagrįsto apmaudo. <...> Ir ne mūsų darbdaviams suvokti, kad biotechnologas gali dirbti „Lidl“ kasininku, o „Lidl“ kasininkas biotechnologijų įmonėje – ne“, – rašo kitas komentatorius.
Ieškančius darbo domina įvairios sritys
Kokie darbai patraukliausi ir kokių atlyginimų galima tikėtis, analizuoja darbo skelbimų platformas. „CVonline.lt“ pateikia įžvalgas, kas matyti atlikus pastarųjų 13 mėnesių analizę.
Anot „CVonline.lt“ vyresniojo rinkodaros specialisto Patriko Jurevičiaus, kandidatai domisi darbais įvairiose srityse. Bendrai gyventojus domina konkurencingas atlygis, profesinio augimo galimybės, papildomos naudos ir į rezultatus orientuotas darbo organizavimas.
„Daugiausia skelbimų 2026 m. rugsėjį paskelbta paslaugų, gamybos, pardavimų, finansų ir apskaitos bei organizacijų valdymo srityse. Paslaugų ir gamybos skelbimų skaičius buvo beveik vienodas. Per 2026 m. III ketvirtį daugiausia skelbimų paskelbta gamybos, logistikos ir transporto, pardavimų, statybos ir nekilnojamojo turto bei paslaugų srityse. Didžiausio kandidatų susidomėjimo rugsėjį sulaukė organizacijų valdymo, administravimo, paslaugų ir pardavimų pasiūlymai. Tos pačios keturios kategorijos pirmavo ir pagal 2026 m. III ketvirčio kandidatavimų skaičių“, – vardija P. Jurevičius.
„CVonline.lt“ samdos ekspertų vertinimu, jaunesni kandidatai dažniau renkasi technologijų, pardavimų, klientų aptarnavimo ir rinkodaros sritis, o vyresni specialistai aktyviau domisi gamybos, logistikos, administravimo ir inžinerijos sritimis bei vadovų pareigomis. Tokie pastebėjimai paremti praktine atrankų patirtimi.
Išsilavinimo efektas – realus
Visgi ar tikrai diplomas negarantuoja geresnio atlyginimo? Darbo rinkos specialistai linkę paneigti tokią nuostatą.
„Išsilavinimas gali turėti įtakos tiek darbo užmokesčio lūkesčiams, tiek siūlomam atlygiui. EBPO 2026 m. ataskaitoje pateiktais 2022 m. Lietuvos duomenimis, visus metus visą darbo laiką dirbę 25–64 metų aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai vidutiniškai uždirbo 69 proc. daugiau nei turintys vidurinį išsilavinimą“, – komentuoja P. Jurevičius.
Visgi tai tik grupių vidurkių palyginimas, o ne vien išsilavinimo poveikio įvertinimas. Pasak specialisto, darbo rinkoje svarbus ne tik išsilavinimas, bet irkiti aspektai.
„Konkretaus darbuotojo atlygis priklauso ir nuo profesijos, patirties bei kompetencijų, todėl kai kuriose srityse kvalifikuoti specialistai be aukštojo išsilavinimo gali uždirbti panašiai ar net daugiau nei aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai“, – komentuoja P. Jurevičius.
Vienų darbuotojų reikia labiau, kitų – mažiau
Tiesa, stebint, kokios studijos dažniausiai pasirenkamos, gali susidaryti situacija, kad tam tikros krypties absolventų yra nemažai, tačiau darbdavių poreikius atitinkančių specialistų trūksta. Iš to galima spręsti, kurių sričių specialistų reikia labiau, o kurių – mažiau.
„Remiantis 2026 m. III ketvirčio „CVonline.lt“ duomenimis, <...> statybos ir nekilnojamojo turto, logistikos bei gamybos srityse kandidatavimų ir paskelbtų skelbimų santykis buvo gerokai mažesnis nei valdymo ir administravimo kategorijose. Organizacijų valdymo kategorijoje šis santykis buvo didesnis nei administravimo kategorijoje. Pardavimai ir paslaugos pasižymėjo santykinai didele darbo pasiūla ir dideliu kandidatavimų skaičiumi“, – sako P. Jurevičius.
Kita vertus, nedaug darbo pasiūlymų nebūtinai reiškia menką susidomėjimą. Štai rugsėjį kultūros ir pramogų kategorijoje sulaukta daug kandidatavimų, palyginti su paskelbtų skelbimų skaičiumi. Panaši situacija buvo žiniasklaidos ir viešųjų ryšių bei personalo srityse.
„Šie santykiai rodo bendrą aktyvumą: dalis kandidatavimų galėjo tekti anksčiau paskelbtiems skelbimams“, – paaiškina P. Jurevičius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
