Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centro mokslininkės prof. Aurelijos Žvirblienės, labiausiai gąsdina tai, kad visą tiesą apie šią situaciją gali būti sunku sužinoti.
„Žinant šią valstybę, turbūt galima pasitikėti ne visa informacija. Tuo labiau kad iš pradžių pasirodė labai prieštaringos žinios, kad neva čia apie jokį marą nėra kalbos, kad ten tiesiog plaučių uždegimas. Paskui, matyt, vis dėlto tapo neįmanoma tą faktą nutylėti.
Kas mane labiausiai stulbina šitoje visoje istorijoje, žinant, kokio lygio saugumas turi būti laboratorijose, kurios dirba su maro sukėlėju, tai iš tikrųjų arba nebuvo laikomasi tų reikalavimų, arba tai yra dar kažkoks kitoks incidentas, apie kurį nutylima“, – svarstė pašnekovė.
Ji priminė, kad Rusijoje yra ne vienas maro institutas. „Jie neva skirti stebėsenai, kad ten neatsirastų židinių, nes nuolat yra tų maro sukėlėjų gamtoje, ir tai yra normalu. Tai yra ir Rusijoje, ir Afrikoje, ir visur kitur, tad stebėsena yra būtina.
Bet dėl šios istorijos negalime žinoti, kiek tame yra tikros tiesos ir kur tada buvo visos tos saugumo priemonės, kurios turėtų būti tokiuose institutuose ir laboratorijose.“
„Niekaip neįmanoma taip imti ir užsikrėsti“
Nors versija, kad darbuotoja esą galėjusi užsikrėsti maru sudužus mėgintuvėliui, iš pirmo žvilgsnio skamba logiškai, GMC mokslininkė antrino, kad tai iš tiesų sunkiai įtikima.
„Nėra taip lengva tiesiog sudaužius mėgintuvėlį užsikrėsti, ypač jeigu laikomasi saugos reikalavimų, jeigu yra procedūros, jeigu yra veido kaukės. Niekaip neįmanoma, besilaikant saugos, taip imti ir užsikrėsti laboratorijoje.
Tam ir yra laboratorinė sauga, kad net įvykus nelaimėms žmonės, kurie ten dirba, būtų apsaugoti. Net ir sudaužius mėgintuvėlį nematau, kaip galima logiškais žingsniais, remiantis tuo, kad ne iš karto plikomis rankomis būtų liečiamos bakterijos ir nesiplaunant rankų jos kišamos į burną, taip imti ir užsikrėsti“, – sakė GMC mokslininkė Miglė Gabrielaitė.
Gydymas nuo maro šiais laikai yra
Nors daugelį žmonių gąsdina vien pačios ligos pavadinimas, mokslininkės patikino, kad maras nėra kažkoks viduramžių reliktas.
„Yra atvejų ir yra protrūkių kiekvienais metais tiek JAV, tiek daugiausia Afrikoje. Ten tie protrūkiai būna didesni ar mažesni. Ir toje pačioje Rusijoje, ir Azijoje jų yra. Tai nėra labai netikėta, kad maro bakterija toliau egzistuoja įvairiuose natūraliuose rezervuaruose. (...)
Priešingai negu viduramžiais, mes jau beveik 100 metų turime antibiotikų. Žinome, kaip bakterijos plinta, ir mokame nuo jų apsisaugoti, įskaitant atstumo laikymąsi, higieną, negyvenimą aplink gyvūnus, kurie perneša tas bakterijas, šiuo atveju žiurkes. Tai tikrai nebėra tokio pavojingumo ligos sukėlėjas kaip prieš kelis šimtus metų“ – sakė M. Gabrielaitė.
Incidentų pasitaiko visur, bet labiausiai gąsdina ne tai
Pasak A. Žvirblienės, šiuo metu didžiausias nerimas kyla būtent dėl to, kad sunku pasitikėti pateikiamais duomenimis.
„Sunku pasitikėti šita valstybe ir žinoti tiesą. Kad laboratorijose tokių incidentų buvo, tai jų buvo ir labiau civilizuotose valstybėse. Man atrodo, gal prieš 15 metų buvo užfiksuota tokių incidentų.
Šiuo atveju svarbiausia tai, kad mes turbūt visos tiesos nežinome. Bet laboratorijoje, kaip jau ir mes abi čia patvirtinome, saugos lygis turi būti toks, kad jokiu būdu tokie atvejai nebūtų galimi“, – pabrėžė ji.
Mokslininkė pabrėžė, kad tokia laboratorija turi būti trečiojo biosaugos lygio – turėti specialius filtrus, kurie sulaiko orą, išeinantį iš laboratorijos, yra aiškios procedūros, kaip reikia dirbti su tokiais patogenais.
„To nerimo, manau, yra galbūt ir dar dėl to, kad ne visada galime žinoti, kokiu tikslu dirbama su tomis bakterijomis, kodėl jos kultivuojamos. Galbūt iš tikrųjų tikslai yra kilnūs, pavyzdžiui, siekiant sukurti vakciną, nes iš tiesų nėra efektyvios vakcinos arba jos kandidatės sukelia rimtas pašalines reakcijas. Tai taip, laboratorijos turi teisę tokius tyrimus atlikti, bet jie turėtų būti atliekami atitinkamomis sąlygomis. (...)
Turbūt čia yra ir bioterorizmo klausimas, nors tai būtų labai keista, nes čia yra ginklas, nuo kurio pats gali žūti. Nelabai tiktų juokauti su tokiais patogenais kaip maro sukėlėjas“, – sakė A. Žvirblienė.
Natūraliai perneša žiurkės, blusos
Mokslininkės atkreipė dėmesį, kad laiku pradėjus gydymą šiais laikais maras yra gydomas antibiotikais.
„Jeigu gydymas pradedamas labai greitai, tai nebūna tokios liūdnos infekcijos baigties. Taip pat labai svarbi natūralių pernešėjų kontrolė – tai yra ne vien žiurkės, bet ir blusos, kurios civilizuotoje visuomenėje yra retesnis reiškinys. Todėl natūralūs perdavimo keliai yra riboti.
Tai, kad Europa ar tuo labiau Jungtinės Amerikos Valstijos bijotų, jog tie sukėlėjai perskris tūkstančius kilometrų, nemanau, kad yra tokia rizika. Svarbu, kaip tas židinys bus lokalizuotas, kiek priemonės bus adekvačios ir veiksmingos“, – sakė A. Žvirblienė.
Dėl COVID-19 scenarijaus reikėtų labai daug fantazijos
Paklausus, ar apskritai galima įsivaizduoti, kad galėtų kilti kažkas panašaus į COVID-19 pandemiją, M. Gabrielaitė patikino, kad tai sunkiai įmanoma.
„Manau, labai daug fantazijos reikėtų tam, kad įsivaizduotume panašią epidemiją ar pandemiją, kokia buvo su SARS-CoV-2 virusu. Pirma, didžioji dalis pandemijų iš esmės yra sukeliama virusų. Turime tik kelias bakterijas, įskaitant maro bakteriją, kurios yra sukėlusios pandemijas.
Net jeigu įsivaizduotume tokį scenarijų, mes turime daug ginklų – antibiotikus. Ta bakterija tikrai neplinta taip lengvai tarp žmonių, kaip plinta dauguma virusų“, – sakė ji.
Mokslininkė pasakojo, kad ši bakterija iš esmės sukelia kelis skirtingus maro tipus, priklausomai nuo to, kokiu būdu užkrečiamas organizmas:
„Vienintelis tipas, kuris gali būti platinamas tarp žmonių, yra pneumoninis maras, kai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu. Bet vėlgi kalbame apie daug lengvesnį apsisaugojimą. Net jeigu kalbame tik apie paprastas kaukes ar atstumo laikymąsi, tai yra daug efektyviau nei vertinant bet kokį virusą.“
A. Žvirblienė sutiko taip pat nematanti tokio masto kaip COVID-19 grėsmė. „Tikrai taip lengvai ši bakterija neplinta. Yra būdų su ja kovoti, yra labai tiksli diagnostika. Per tokį atstumą tikrai nei tos žiurkės, nei tos blusos neatšoliuos iki mūsų.
Nebent galima įsivaizduoti visiškai fantasmagorišką variantą, kad kažkas tą užkratą atvežtų ir numestų. Bet nežinau, ar apskritai galimas toks savižudiškas scenarijus. Tikrai nemanau, kad ši grėsmė yra reali bent jau šiuo metu“, – konstatavo ji.
Viso laidos įrašo klausykitės čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
