Mokslininkas įvertino kalbas apie trečiąją COVID-19 bangą: „Geriau panikuoti anksčiau negu vėliau“ papildyta 14.58 val.

Sulėtėjus pandemijos kritimo pagreičiui pirmadienį Lietuvos statistikos departamentas (LSD) paskelbė apie trečiosios koronaviruso bangos pradžią. Visgi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pareiškė su tokiu teiginiu nesutinkantis. Savo ruožtu duomenų mokslininkas siūlo nesikabinėti prie sąvokų, bet suremti pečius sprendžiant esminę problemą.

Išplatinęs naujausius su COVID-19 susijusius duomenis LSD įspėjo, kad šalyje šiuo metu prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga.

„Panašu, kad pradedame trečiąją pandemijos bangą. Lietuvos trajektorija dviejų pandemijos rodiklių erdvėje apsigręžė ir sugrįžo į senas vėžes, kuriomis važiavo spalio mėnesį“, – rašoma išplatintame pranešime. 

Nors tokia žinia gali pasirodyti kaip bauginančios artimos ateities pranašas, patariamos ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys, UAB „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigė besitikintis, kad toks pranešimas visiems bus tam tikras atsibudimo signalas. 

„Mes turime pakankamai aukštą epidemijos lygį, ties kuriuo negalime leisti atsipalaiduoti. Tad geriau panikuoti anksčiau negu vėliau“, – portalui sakė jis.

Kaip vėliau savo ruotžu patikslinimo pats LSD, įstaiga norėjo atkreipti dėmesį į nerimą keliančią tendenciją dėl augančios teigiamų testų dalies.

„Mūsų tikslas buvo atkreipti epidemiologų dėmesį, kurie ir turėtų toliau komentuoti“, – teigė departamento Birutė Stolytė.

Statistikos departamento teigimu, naujų paros atvejų skaičius nebemažėja, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis (procentas) auga. 

„Šis dėsningumas vyksta jau visą savaitę, tačiau dabar nebekelia abejonių“, – teigiama pranešime.

Vertina kaip atskaitos tašką

Paklaustas, kodėl pandemijai slūgstant staiga prakalbta apie trečiąją bangą, mokslininkas aiškino paprastai.

„Mes turime kreivę, kuri krenta. Prieš bangai pakylant turi būti nulinis laikotarpis ir naujos bangos pradžia yra tas nulinis laikotarpis. Kai pasieki nulį, tai ir yra bangos pradžia. Sakyčiau, tai daugiau yra semantika, kaip tu apibrėši bangos pradžią.

REKLAMA

Tas bangavimas yra normalus procesas. Normaliai mes turėtume prieiti iki nulio atvejų ir tada vėl pakilti. Bet mes ir neprasidėjome nuo nulio atvejų, mūsų greitis sustojo, taigi reikia pasiekta riba, nuo kuriuos, klausimas, kur važiuosim“, – aiškino jis.

Anot V. Zemlio-Balevičiaus, galima tai ignoruoti ir tikėtis, kad viskas bus gerai – sustojimas laikinas ir toliau mes važiuosim žemyn. 

„Bet tam nėra priežasčių taip sakyti. Kita vertus, galime sakyti, kad priimame sprendimus pagal duomenis ir jie rodo, kad mes sustojom. Ir sustojimas yra trečios bangos pradžia. Kokio dydžio ta banga bus, priklauso nuo mūsų – ar ji dings, tai reiškia, jos ir nebus, arba tai reali pradžia. 

Aš laikausi tos nuomonės, kad mes neturime savęs liūliuoti, kaip tai buvo daroma spalio mėnesį, kai tas padidėjimas buvo ryškus ir priemonių nebuvo imtasi. Tai gal perspėkim anksčiau, pradėkime reaguoti normaliai. Tai nereiškia, kad reikėtų panikuoti, bet sutarkime, kad situacija pasikeitė“, – dėstė mokslininkas.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu užuot žiūrėjus į esmę ginčijamasi dėl detalių.

„Koks skirtumas, ar tai trečia banga, ar antra, gal tik pirma, problema ta, kad epidemijos greitis sustojo. Taigi eikvokime energiją problemos sprendimui, o  ne ginčams, kaip ją įvardyti“, – pridūrė V. Zemlys-Balevičius.

NVSC: tai antros bangos tęsinys

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) teigia, kad stebimas tam tikrų rodiklių svyravimas yra antrosios koronaviruso bangos tęsinys.

„Specialistų vertinimu, nors stebimas tam tikrų epidemiologinių rodiklių svyravimas, tačiau vis dar matomas antrosios bangos tęsinys“, – rašoma pirmadienį BNS atsiųstame komentare.

Statistikos departamentas pirmadienį įspėjo, kad šalyje šiuo metu prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga.

„Panašu, kad pradedame trečiąją pandemijos bangą. Lietuvos trajektorija dviejų pandemijos rodiklių erdvėje apsigręžė ir sugrįžo į senas vėžes, kuriomis važiavo spalio mėnesį“, – pranešime teigė departamentas.

REKLAMA

Jo teigimu, naujų paros atvejų skaičius nebemažėja, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis (procentas) auga.

Visuomenės sveikatos specialistai savo ruožtu sako, kad pastaruoju metu fiksuotą atvejų skaičiaus mažėjimą galėjo lemti „laboratorinių tyrimų sumažėjimo apimtys, tad situacija turi būti vertinama atsargiai“.

Nerimą kelia tam tikri rodikliai

Tai, kad kalbėti apie trečiąją bangą dar anksti, tvirtino ir vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė. Tačiau ji pažymėjo, kad stebimi tam tikri nerimą keliantys signalai.

„Situacija yra susijusi su tuo, kad mes matome, jog naujų atvejų skaičiaus kritimas yra sustojęs, naujų atvejų skaičius nebekrenta taip greitai, kaip buvome įpratę. (...) Labiausiai nerimą kelia teigiamų tyrimų procentas, kuris išaugo. Prieš savaitę turėjome 7,1 proc., o dabar turime 7,8 procento“, – teigė ji.

Anot epidemiologės, nors pastarųjų dviejų savaičių naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų, palyginti su praėjusios savaitės duomenimis, yra mažesnis, tačiau pastarųjų septynių dienų naujų atvejų vidurkis yra panašus į tą, kuris buvo prieš savaitę.

Epidemiologės teigimu, tokia sergamumo situacija susijusi su gyventojų mobilumu, atsiradusiu po karantino sąlygų atlaisvinimo.

„Per praėjusią savaitę gyventojų mobilumas išaugo ir praktiškai grįžo į prieškarantininį laikotarpį, tai labiausiai ir kelia nerimą. Mobilumo pokyčius mes jau stebime nuo praėjusio pirmadienio – žmonės pradėjo judėti daugiau, praktiškai visomis savaitėmis dienomis mobilumo padidėjimas yra išlikęs“, – sakė ji. 

263 atvejai ir 6 mirtys

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 263 nauji COVID-19 atvejai, mirė šeši žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Ligoninėse šiuo metu gydomi 992 COVID-19 pacientai, 95 iš jų – reanimacijoje, deguonis papildomai tiekiamas 815 ligonių, 58 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

REKLAMA

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 194 tūkst. 333 žmonės. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 242,9 atvejo. Tuo metu teigiamų tyrimų procentų dalis per 7 paras siekia 7,8 proc.

Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 179 tūkst. 624 žmonės, deklaruota – 131 tūkst. 245 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 8122 žmonės, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 56 tūkst. 501.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3178 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6180 mirčių.

Praėjusią parą skiepijama nebuvo. Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 121 tūkst. 150 žmonių, abiem dozėmis – 67 tūkst. 14 žmonių.

Praėjusią parą šalyje atlikti 2952 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 mln. 44 tūkst. 653.

Be to, per parą atlikti 58 antigeno tyrimai. Iš viso jų atlikta 29 tūkst. 588. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,8 procento.


Rašyti komentarą...
j
jo
2021-02-22 16:24:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
papuolem i totalitarinės sektos nagus
Atsakyti
-2

t
tai
2021-02-22 15:11:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kazkoks duomenu analitikas dabar sprendzia Lietuvos likima? Kazkaip kai balsavau, tai ten sito kirmino sarase nebuvo. Cia perversmas ivyko ar ka?
Atsakyti
-1

L
Labai idomu
2021-02-22 15:09:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
O tai V. Zemlys-Balevičius perversma Lietuvoj ivykde, pereme valdzia ir dabar visa Lietuva baimej laiko? O TV3 kartu su LRT susitare ji palaikyti? Ar kaip suprasti?
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (29)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų