Užsienio kalbų mokytis būtinai reikia, natūralu, kad lietuvių kalbos daugumai žmogui nebūtina studijuoti profesionaliai, bet menkystos yra tie runkeliai, kurie niekina lietuvių kalbą. Deja labai smarkiai prie lietuvių kalbos nuvertinimo prisideda ir dabartinė valstybės ir valst. kalbos komisijos politika kalbos atžvilgiu, kai faktiškai šalyje įgyvendinama Rusijos rusų kalbos įtakos išlaikymo strategija, o lietuvių kalba nustumta į antraeilės vaidmenį. Baudžiauninkiškai provincialiai elgiamasi ir mokslo sferoje, kur lietuvių kalba irgi dirbtinai nuvertinta ir dirbtinai pervertinami darbai publikuoti kitomis kalbomis. Nereikia stebėtis, kai tokia politika duoda rezultatus - atitinkamą įvairių gyventojų sluoksnių požiūrį ir nuvertinimą.

Lietuvių kalbos patrauklumą mažina:
1. Tai, kad lietuvių kalba ir literatūra yra sujunga į vieną discipliną. Kai reikia skaityti baranauskus, donelaičius arba infantiliškus žemininkų eileraščius, tai ir pati kalba šlykščiai atrodo.
2. Interpretacijos idėja pati savaime yra idiotiška mintis, kadangi jas reikia rasyti pagal tai, ka galvoja Daujotyte. Iškrypimas.
3. Geras lietuvių kalbos mokėjimas nebūtinas darbe (pageidautinas, žinoma, bet nebūtinas). Dėl to noras mokėti kalbą labiau įtakojamas "noro būti lietuviu". Tačiau kiekvieno piliečio noras identifikuotis su šita skyle Lietuva kuo toliau, tuo labiau mažėja.

po 17 metu Nepriklausomybes. Nenuostabu kad po 280 metu unijos su Lenkija - tik kaimuose kalbejo tarmiskai.