Anglų ir ispanų kalbos šiuolaikiniam jaunimui atrodo reikalingesnės nei lietuvių, rašo „Kauno diena“.
Dar nemokėdami taisyklingai kalbėti savo gimtąja kalba, anglų, ispanų, vokiečių ir kitų užsienio kalbų moksleiviai mokosi uoliai ir skiria šioms pamokoms daug daugiau laiko.
Antai Kauno „Aušros gimnazijos moksleiviai renkasi bendrąjį gimtosios kalbos lygį (B), kad būtų mažiau lietuvių kalbos pamokų, rašo dienraštis.
„Šiemet mums reikėjo rinktis profilius. Lietuvių kalbą norėjome mokytis B lygiu, nes nemėgstame rašyti rašinių, daug skaityti. Mums labiau patinka tikslieji ir gamtos mokslai. Kiek mokame lietuvių kalbos, tiek ir užtenka“, - kalbėjo dešimtokės Kauno „Aušros“ gimnazijos auklėtinės Indrė ir Greta Švivytės.
Tenka apgailestauti, kad lietuvių kalba šiandieną praranda savo pozicijas, nes mokslo pasaulyje yra pripažįstama tik anglų kalba. Mūsų visuomenę ją priima kaip vertingesnę dėl subjektyvių ir nelabai aiškių priežasčių, pastebi dienraštis.
Pasak Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje besimokančio Roko Vyšniausko, lietuvių kalba jam esanti labai svarbi, tačiau retas moksleivis jai skiria tiek pat dėmesio, kiek ir anglų kalbai.
„Pastarąją gerai mokėdamas gali be baimės važiuoti į bet kurią pasaulio šalį. Nemanau, jog verta mokytis gimtosios kalbos sustiprintai, jeigu stojant į aukštąją mokyklą jos tau neprireiks ar jei baigęs mokyklą nesirengi studijuoti universitete. Daugelis mano bendramokslių pasirinko bendrąjį lietuvių kalbos lygį“, - sakė vaikinas.
Kokia gi mūsų ateitis, jei vaikai nenori puikiai mokėti gimtosios kalbos, o puikiai kalba anglų, vokiečių, rusų ir kitomis kalbomis ir savo ateitį įsivaizduoja užsienyje? – klausia „Kauno diena“.
Pasak dienraščio, kodėl jauni žmonės nenoriai mokosi savo gimtosios kalbos, buvo domėtasi Švietimo ir mokslo ministerijoje bei Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, tačiau nė vienoje iš šių instancijų atsakymo rasti nepavyko.
