Signatarui buvo 89 metai. Apie jo mirtį pranešta pirmadienį.
Į laidotuves ištarti paskutinį „sudie“ atvyko žinomi politiniai ir visuomenės veikėjai.
B. Genzelio gyvenimas
Bronislovas Genzelis gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje, Trakų apskrityje.
1942–1946 m. mokėsi Alytaus pradinėje, 1946–1954 m. Kaišiadorių gimnazijoje. 1954–1959 m. Maskvos universitete studijavo filosofiją. 1959–1961 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. 1961–1964 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1974 m. filosofijos mokslų daktaras.
1964–1992 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, dėstė visuotinę filosofijos istoriją, Lietuvos kultūros istorijos kursą. 1965–1976 m. docentas, 1976–1992 m. profesorius. 1997 m. išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesoriumi, ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. Nuo 2005 m. gruodžio mėn. VDU Senato narys.
1959 m. vedė Apoloniją Gruodytę. 2014 m. ji mirė.
2017 metais vedė gydytoją Mėnulę Muldarytę-Genzelę.
Visuomeninė ir politinė veikla
1958–1990 m. TSKP narys, 1989–1990 m. LKP CK biuro narys. 1989 m. kovo mėn. išrinktas TSRS liaudies deputatu Kretingos nacionalinėje teritorinėje rinkiminėje apygardoje. 1989–1990 m. TSRS AT deputatas.
988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo narys. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros bei LR Konstitucijos rengimo komisijose. Kovo 11-sios Akto signataras.[6] 1992–1996 m. LR Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. 1996–2008 m. LSDP narys, 1999 m. tarybos narys. Nesėkmingai kandidatavo 1996 m. ir 2008 m. LR Seimo rinkimuose.
1994–2005 m. Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas, nuo 1995 m. Lietuvos ir Kinijos draugijos pirmininkas. 1995–1997 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas. 1998–2008 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, LPS iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pavaduotojas. 2002–2004 m. Europos Sąjungos Ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas, Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys.
Kūryba
Tyrė Lietuvos kultūros sąveiką su kitomis tautomis (lenkų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, čekų). Savo pastebejimus išdėstė monografijoje „Kultūrų saveika“ (1989 m.), atskiri jos skyriai išversti ir paskelbti lenkų, rusų, ir vokiečių mokslinėje spaudoje. Sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją“ (kelios knygos, 1974–1987 m.), „Orientas-1“ (1991 m.). Prisidėjo prie „Lietuvių kultūros veikėjų laiškai I. J. Krasevskiui“ (1992 m.) parengimo. 1998–1999 m. „Kauno dienoje“ paskelbė seriją straipsnių-atsiminimų apie Sąjūdžio veiklą.
Rašė straipsnius periodiniams leidiniams, kuriuose bando nušviesti ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, įvertinti politinę situaciją. Yra kelių monografijų, išleistų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje, bendraautoris.
Parašė apie šimtą mokslinių straipsnių, kai kurie jų išversti į rusų, lenkų, anglų, vokiečių, čekų, prancūzų kalbas. Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Varšuvoje, Krokuvoje, Rygoje, Maskvoje, Braitone, Londone, Paryžiuje, Los Andžele, Detroite, Liubeke-Travemiunde.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
