Vyriausybės patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane oro uosto plėtra nenumatoma.
„Turbūt karščiausias diskusijas sukėlęs objektas yra oro uostas. Vyriausybė sutiko su mūsų siūlymu, kad tiek, kiek dabar ploto skirta, toliau nebeplėsti, ir pats susisiekimo ministras pasakė, kad, matyt, ten oro uosto nebus, nes tam nėra ir ypatingų sąlygų“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams antradienį sakė aplinkos ministras Artūras Paulauskas.
Jis pabrėžė, kad Neringos savivaldybė norėjo plėsti oro uosto teritoriją, tačiau esą to daryti neleidžia ir dabar galiojantys teisės aktai - Saugomų teritorijų įstatyme esąs kategoriškas draudimas oro uostus kurti saugomose teritorijose.
„Jeigu ten norėtume vykdyti oro uosto statybą, reikėtų daug didesnės teritorijos, apie 10 hektarų reikėtų iškirsti miško, tai dabar pasakyta, kad to neturėtų būti. Dabar šitas planas eina į Seimą, manau, kad ten nemažiau bus diskusijų. O gal net ir daugiau“, - teigė A. Paulauskas.
Neringos meras Vigantas Giedraitis savo ruožtu aiškina, kad prieš dešimtmetį šis oro uostas buvo renovuotas ir apgailestauja, kad jo nenaudojant ši investicija, V.Giedraičio žiniomis, siekusi 5 milijonus litų, yra tuščia.
„Šitas aerodromas pastatytas dar sovietiniais laikais, iš šito aerodromo vyko reisai į Kauną, į Palangą, kitus Lietuvos miestus, prieš dešimtmetį jis buvo rekonstruotas ir įdėti valstybės pinigai, o jis niekam nenaudojamas“, - BNS sakė V.Giedraitis.
Jis tikino, esą „į UNESCO paveldo sąrašą ją (Kuršių Neriją - BNS) įtraukė su aerodromu“.
„Mes ne kartą kėlėme klausimą, kad apskritai aerodromą galima atiduoti Vyriausybei ir tegu ji su juo tvarkosi. Dabar jis stovi nenaudojamas, nors takas yra puikus - ilgis - 815 metrų, plotis 30 metrų. Jis yra tikrai puikios kokybės, o šiandien maži lėktuvėliai leidžiasi kažkur laukuose“, - sakė Neringoje meras.
Kita diskusijų kėlusi teritorija - Gintaro įlanka - pasak A. Paulausko, taip pat bus plėtojama kitaip, nei norėjo savivaldybė.
„Savivaldybė norėjo, kad ten būtų vystomi verslai, tačiau kultūros paveldo atstovai ir visos kultūros organizacijos pasakė, kad ten buvo kasamas gintaras ir kad ten turi būti kultūrinis draustinis, jo statusą reguliuos jau Kultūros ministerijos nustatytos taisyklės“, - aiškino aplinkos ministras.
Vyriausybės patvirtintame plane, be kita ko, numatyta prie parko prijungti Kuršių marių Baltijos jūros akvatorijas, todėl Kuršių nerijos nacionalinio parko plotas padidėtų 947 ha ir būtų 27 390 ha.
Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planui dar turi pritarti Seimas.
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos užsakymu parengtas dokumentas yra pirmas žingsnis siekiant patvirtinti naują teritorijos bendrąjį planą. Šiuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai galioja 1994 m. Vyriausybės patvirtinta šio parko planavimo schema (generalinis planas).
Norint patvirtinti naują bendrąjį planą, dar būtina patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą.
Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas nenumato, kaip turėtų būti sprendžiami konkretūs Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenviečių tvarkymo bei konkrečios rekreacinės infrastruktūros plėtros, specializuoto architektūrinio reglamentavimo klausimai. Tai bus atliekama rengiant Nacionalinio parko tvarkymo planą, bendrąjį ir gyvenviečių detaliuosius planus.
Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas numato tik bendrus dalykus - kur yra kokie draustiniai, rezervatai, rekreacinės, gyvenamosios ir kitos zonos.
Kuršių nerija yra UNESCO saugoma teritorija.
