„Tiek Lietuva, tiek Estija, tiek ir Latvija susiduria su panašiomis socialinės apsaugos bei užimtumo problemomis ir ieško sprendimų kiekviena savarankiškai. Pasidalinę patirtimis, gerąja praktika galime rasti naujų, efektyvesnių būdų susidoroti su iššūkiais, su kuriais susiduria ir daugelis likusių Europos Sąjungos šalių, tokiais kaip, pavyzdžiui, visuomenės senėjimas, jaunimo nedarbas, pabėgėlių klausimai“, - sako ministrė A. Pabedinskienė.
Dvi dienas besitęsusio susitikimo metu ministrai daugiausiai dėmesio skyrė jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių užimtumo, socialinio draudimo, demografijos, šeimos gerovės, pabėgėlių integracijos klausimams bei dalinosi gerąja patirtimi ir nuomonėmis apie naujausius pasikeitimus plėtojant užimtumo ir socialinę politiką.
Jaunimo užimtumo didinimas išlieka svarbus uždavinys visoms trims šalims, kurį sprendžiant esminį postūmį gali duoti įsibėgėjantis Jaunimo garantijų įgyvendinimas. Prie jau Lietuvoje sėkmingai įgyvendinamų priemonių netrukus prisijungs dar viena – šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Europos socialinio fondo agentūra ir Lietuvos darbo birža pasirašė trišalę sutartį dėl projekto „Atrask save“ įgyvendinimo. Projektas bus įgyvendinamas visoje šalyje, planuojama, kad jo veiklose dalyvaus 35 tūkst. nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių 15–29 metų jaunuolių.
Kalbėdama apie demografinius pokyčius, kuriuos išgyvena ir Estija su Latvija, ministrė A. Pabedinskienė pabrėžė, kad demografinės politikos ir kitos socialinės politikos sritys, tokios kaip užimtumo, jaunimo, visuomenės sveikatos ir kitos, yra tampriai susijusios. Todėl sėkmingas atsakas į iškylančius iššūkius gali būti tik kompleksinis – didinant užimtumo galimybes, ypač jaunimo, gerinant galimybes derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus (geresnis, lengviau prieinamas ikimokyklinis ugdymas, lanksčios užimtumo formos), gerinant galimybes rūpintis slaugos reikalingais vyresnio amžiaus žmonėmis ir tuo pačiu neprarasti galimybės dalyvauti darbo rinkoje.
Demografiniai iššūkia
Pasak Estijos delegacijos, siekiant gerinti demografinę padėtį Estijoje siekiama pasirūpinti visais, gebančiais dirbti: jaunimu, vyresnio amžiaus žmonėmis, šeimomis, kurioms sudaromos galimybės suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Be to, Estijoje ryški moterų ir vyrų darbo užmokesčio nelygybės problema, todėl Estijos vyriausybė siekia mažinti šį atotrūkį.
Latvijos ministras U. Augulis pažymėjo, jog vyresnių žmonių užimtumo didinimas yra opi šalies problema, pasako jo, šiuo metu Latvijoje vienam pensininkui tenka 2,7 dirbantys žmonės. Tikimasi, kad iki 2016 metų šis skaičius sumažės iki 2.
Ministrai sutarė, kad siekiant didesnio vyresnio amžiaus žmonių užimtumo būtina formuoti palankų ir tinkamą visuomenės požiūrį į vyresnius darbuotojus, stiprinti darbuotojų sveikatingumo skatinimą ir prevencinę jų sveikatos priežiūrą, plėtoti mokymosi visą gyvenimą paslaugas ir didinti jų prieinamumą, numatyti lanksčias išėjimo į pensiją schemas ir priemokas už ilgesnį darbą, sukurti vyresnio amžiaus darbuotojams palankias darbo sąlygas.
Reaguojant į demografinius pokyčius Lietuvoje taip pat rengiama socialinio draudimo pensijų sistemos reforma, nukreipta į tai, kad nedidinant išlaidų pensijoms būtų galima išlaikyti pakankamą pensijų lygį. Reforma apima eilę galimų naujų priemonių, tokių kaip pensijų indeksavimas, pensinio amžiaus susiejimas su vidutine gyvenimo trukme, būtinojo stažo senatvės pensijai didinimas ir kt.
