„Prieš metus Baltarusijoje buvo 40 tūkst. Rusijos karių su visa technika, desantininkai, lėktuvai, sraigtasparniai, amunicijos sandėliai, visa logistika – aš nepamenu tokios panikos, tiesiog buvo pakeltas budrumo lygis, mes stebėjom situaciją, paskui tas karių skaičius ženkliai sumažėjo. (...) Saugumo situacija nuo karo pradžios kaip buvo įtempta, sudėtinga, taip ir lieka, vienas purvo potėpis iš esmės jos nekeičia“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad vieno J. Prigožino atvykimas į Baltarusiją saugumo situacijai įtakos neturi, bet ji vienareikšmiškai pasikeistų, jei į kaimynystę atvyktų „Wagner“ grupės kariai.
Kol kas tokių žinių, pasak G. Landsbergio, nėra, o didžiausias pavojus kyla dėl to, kad Rusija yra neprognozuojama, savo ginkluotųjų pajėgų nevaldanti valstybė, ir „daugiausiai pavojaus po šio savaitgalio kyla iš nenuspėjamumo faktoriaus“.
„Paties J. Prigožino atsiradimas Baltarusijoje, vieno asmens, saugumo situacijos mūsų neįtakoja, įtakotų jo kariuomenės atsiradimas, vienareikšmiškai keistų mūsų situaciją. Valstybei (nepriklausanti – BNS) ar nuo valstybės kažkiek mažiau priklausoma politiškai neįtakota ginkluota grupė, galinti kelti provokacijas prie NATO sienų, yra pavojaus veiksnys“, – sakė G. Landsbergis.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda praėjusį savaitgalį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė, kad jeigu J. Prigožinas atvyktų į Baltarusiją, Lietuva ir visas NATO turėtų reaguoti stiprindamas savo rytinių sienų saugumą.
G. Landsbergis trečiadienį taip pat teigė, jog pastarieji įvykiai turėtų būti nebeginčijamas argumentas, kad Baltarusijai turi būti įvestos sankcijos, analogiškos kaip Rusijai.
„Reikia Baltarusijai sankcijų, taškas. Mes nesugebam susitarti dėl to labai ilgą laiką, yra prašančių ne didinti sankcijas, o jas mažinti ir jei trūko kokių nors argumentų, kodėl Baltarusijai turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip Rusijai, manau, kad dabartiniai veiksmai tuos klausimus turėtų atsakyti“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Autoritarinis baltarusių prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį patvirtino, kad rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosas J. Prigožinas, savaitgalį surengęs maištą Rusijoje, atvyko į Baltarusiją.
Apie 62-ejų „Wagner“ savininko išsiuntimą į Baltarusiją anksčiau buvo paskelbęs Kremlius. Tai buvo susitarimo, kuriuo buvo užbaigtas trumpalaikis ginkluotas maištas Rusijoje, dalis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį taip pat paskelbė, kad į Baltarusiją pasitraukti galės ir „Wagner“ kariai. Pats J. Prigožinas pareiškė, jog A. Lukašenka pasiūlė būdus, kaip „Wagner“ galėtų tęsti veiklą.
Neramumai Rusijoje prasidėjo penktadienį, privačiai karinei grupuotei paskelbus, kad šalies kariuomenės vadovybė įsakė apšaudyti jų pozicijas. Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.
Po derybų šeštadienio vakarą „Wagner“ vadovas J. Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.
Kremlius pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas.
