Konstruktyvi politinio ir visuomeninio gyvenimo kritika yra neatsiejama demokratijos dalis. Diskusijoje gimsta sutarimai, naujos mintys, pagarba oponentui, apsikeičiama nuomonėmis. Tačiau artėjant rinkimams dabartinėje Lietuvos viešojoje erdvėje geometrine progresija dauginasi vienpusiški vertinimai bei interpretacijos. Gaila tik kad Lietuvos užsienio politika tampa abejotinų politinių taškų rinkimo vieta. Dr. Laimos Andrikienės noru ginti Lietuvos interesus Europos Parlamente ir už jo ribų (ypač žiniasklaidoje) niekas neabejoja. Gaila, bet šiomis dienomis pasirodęs L. Andrikienės straipsnis „Kirkilo juokas... pro ašaras“ pasižymi netiksliu informacijos pateikimu, primenančiu politikavimą „užsilipus ant bačkos“.
Diskusijos ir visuomenės informavimo vardan galima priminti Lietuvos institucijų pozicijas dėl Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio „Nord Stream“ dujotiekio tiesimo. Nuo pat pradžių Lietuvos Vyriausybė ir kitos Lietuvos institucijos ir šalyje, ir užsienyje nuosekliai reiškė abejones „Nord Stream“ atžvilgiu. Iki šiol neaišku, kokios bus dujotiekio tiesimo pasekmės Baltijos jūros ekologinei sistemai dėl galimo jūros užteršimo ar pažeidus cheminio ginklo „laidojimo“ vietas. Įvertinimo reikalauja ir grėsmės Baltijos jūros šalių kariniam saugumui. Ne paslaptis, kad „Nord Stream“ nepadidina dujų tiekimo diversifikacijos Baltijos valstybėms.
Mūsų visų rinkta ir mums atstovaujanti valdžia netyli ir nemano, kad maža valstybė nieko negali pakeisti. Lietuvos susirūpinimas „Nord Stream“ dujotiekio poveikio Baltijos jūrai klausimais buvo išsakytas politiniuose pareiškimuose ir daugkartiniuose Lietuvos institucijų atstovų susitikimuose su užsienio valstybių pareigūnais. 2006 m. gegužės 12 d. Seimo Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas pasisakė prieš „Nord Stream“ dujotiekio statybas ir pasiūlė ieškoti alternatyvių gamtinių dujų tiekimo galimybių. Vėlesniuose dokumentuose šie komitetai ne kartą pabrėžė nepriklausomą „Nord Stream“ poveikio aplinkai vertinimo studijos būtinumą bei alternatyvių projektų nagrinėjimą. 2006 m. gruodžio 1 d. Vilniuje vykusiame Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkų susitikime buvo pasirašytas bendras pareiškimas dėl „Nord Stream“ dujotiekio, kuriame raginama įvertinti šio projekto įtaką Baltijos jūros ekosistemai ir atlikti teisinį bei nepriklausomą poveikio aplinkai įvertinimą. 2007 m. vasario 14 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas patvirtino išvadą, kurioje nutarta bendromis Lietuvos institucijų pastangomis kelti projekto pavojaus Baltijos jūros ekosistemai, grėsmių aplinkinių valstybių gerovei, žvejybai, turizmui ir socialinėms sritims temą įvairiuose tarptautiniuose forumuose. Tai, beje, ir buvo nuolat daroma. 2007 m. vasario 12 d. Užsienio reikalų ministerija kartu su Vilniaus universitetu ir Aplinkos ministerija suorganizavo tarptautinę konferenciją, skirtą „Nord Stream“ pasekmėms aptarti. 2007 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją, kuria tarptautinė bendruomenė kviečiama neleisti Rusijai ir Vokietijai tiesti dujotiekio Baltijos jūros dugnu, prieš tai neįvertinus galimų tokio projekto alternatyvų bei neatlikus išsamaus poveikio aplinkai tyrimo.
2007 m. birželio 2 d. Plocke Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Vyriausybių Bendradarbiavimo Tarybos posėdyje sutarta bendradarbiauti inicijuojant nepriklausomą „Nord Stream“ poveikio aplinkai vertinimą. 2007 m. birželio 14 d. Druskininkuose Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo komisija pasisakė prieš „Nord Stream“ dujotiekio statybą. 2007 m. birželio 26-27 d. Druskininkuose Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų konsultaciniame komitete abiejų šalių atstovai griežtai pasisakė prieš „Nord Stream“ projektą ir rekomendavo siekti nepriklausomo minėto dujotiekio poveikio aplinkai vertinimo. L. Andrikienės straipsnyje minėta Lietuvos nevyriausybinių organizacijų peticija Europos Parlamento Peticijų komitetui buvo stipriai palaikoma Vyriausybės. Apie tai straipsnio autorė turėtų žinoti. Premjero susitikimuose bei pokalbiuose su kitų šalių valstybių ir vyriausybių vadovais abejonės „Nord Stream“ projektu išliko nepakitusios.
2007 m. liepą buvo parengtas bendras Lietuvos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos ekonomikos ministrų komunikato dėl „Nord Stream“ ir „Amber“ dujotiekių projektas, kuriame, atsižvelgiant į galimą „Nord Stream“ žalą, sutariama kartu atlikti galimybių studiją dėl alternatyvaus dujotiekio per Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorijas ir kreiptis į Europos Komisiją dėl studijos kofinansavimo. Dar 2005 m. kovo mėn. Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos premjerai bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos Prezidentą J. M. Barroso, prašydami skirti deramą dėmesį alternatyviam „Amber“ projektui. 2007 m. gruodžio 7 d. aplinkos ministras A. Kundrotas išsiuntė laiškus Baltijos jūros valstybių aplinkos ministrams, inicijuodamas bendrą nepriklausomo poveikio aplinkai studijos organizavimą.
Pabaigoje noriu pabrėžti, kad Europos Parlamente buvo platinamas ne Europos Komisijos dokumentas, o paties Europos Parlamento užsakymu eksperto surinkta medžiaga, kurioje, priešingai nei teigia L. Andrikienė, Lietuva būtent „...išreiškė susirūpinimą dėl galimo pavojaus aplinkai.“ Lietuvos institucijų ir Vyriausybės nuosekliai išreiškiama pozicija „Nord Stream“ atžvilgiu neprasprūsta net pro Europos Parlamento samdomų ekspertų akis. Vyriausybė ir Ministras Pirmininkas G. Kirkilas „nei tyli, nei juokiasi už pilvų susiėmę“, bet su kitomis Lietuvos institucijomis, kaimyninėmis šalimis, tarptautiniais partneriais bei organizacijomis be lozungų nuosekliai sprendžia Lietuvai rūpimas problemas bei kviečia suinteresuotas puses, o ypač Lietuvos atstovus Europos Parlamente, nuolat bendradarbiauti, ginant Lietuvos interesus. Vienas ant „bačkos“ – ne karys.
Mindaugas Jurkynas yra Ministro Pirmininko patarėjas
