Reikalo esmės nežinantis žiūrovas, aišku pagalvojo ar nesusipyko kai kas su protu: tai bent turim instituciją, veikiančią valstybės vardu, išlaikomą iš mokesčių mokėtojų pinigų ir dar dirbančią prieš savo valstybę!? Ką tai galėtų reikšti? O aš viską supratau kiek kitaip. Politikas, kalbantis iš ekrano tikino: „atpirkmo ožys“ – Migracijos departamentas - jau surastas ir visos aistros dėl to turėtų būti nuramintos. Iki kito karto...
Net naujasis vidaus reikalų ministras S.Skvernelis save drąsino: štai paskirsiu naują departamento vadovą ir viskas susitvarkys. Su visa atsakomybe drįstu pareikšti: nesusitvarkys, nes politikų, pradedant buvusiu vidaus reikalų ministru R.Palaičiu bei jo pakalikų ministerijoje (nežiūrint visų neigiamų pasekmių valstybei) ir turint buvusio premjero A.Kubiliaus paramą Vyriausybėje, Migracijos departamentas buvo išdraskytas (sumažinta 30 proc. personalo), todėl nuo 2011 metų vykdyti jam pavestų funkcijų realiai normaliai nebegalėjo. Po to, kai specialistų krūviai tapo milžiniški ir nepakeliami, o pavaldinių kontrolė dėl vadovų trūkumo tapo neįmanoma, atsirado pašalinių veiksnių, kurių pasekmėmis sudomėjo STT. Beje, apie tokią galimybę buvo kalbėta prieš politikams priimant sprendimus, bet matyt, politiniai sprendėjų interesai (ekonominiai, politiniai ar kitokie įsipareigojimai) tuo metu buvo viršesni už valstybės. Tikrai labai norėčiau, kad tiesioginiai tokių sprendimų priėmėjai šį kartą lengvai neišsisuktų. Pirmosios kregždės teikia vilčių, nes prokuratūra jau ėmėsi buvusių ministrų dėl kompensacijų valstybei už neteisėtai atleistus valstybės tarnautojus. Dalykai, apie kuriuos aš kalbėsiu toliau, taip pat turi savo finansinę išraišką, nes atnešė nuostolius valstybei.
Dešimt metų dirbau Migracijos departamente, direktoriaus pavaduotojo pareigose. Buvau tiesioginis šių įvykių dalyvis, pagal savo kompetenciją priimtų sprendimų vykdytojas, o nuo 2011 m. vidurio šį procesą jau stebėjau iš šalies. Mačiau, kaip sprendimai Migracijos departamento ateities atžvilgiu, buvo formuluojami vidaus reikalų ministerijoje be diskusijų, pagal principą: „aš viršininkas, o tu – kvailys“. Po to šie klausimai buvo svarstomi ir vyriausybėje, nepaisant to, kad buvo aiškiai nenaudingi valstybei. Todėl šiais klausimais, kaip buvęs Seimo narys, asmeniškai lankiausi Seime (tiek pas poziciją, tiek pas opoziciją). Po daugelio susitikimų rezultatų nebuvo, nors būtini politiniai sprendimai ir buvo priimami. Graudu, nes gavosi tikras anekdotas: keli Seimo komitetai bei tuo metu valdančiosios partijos (konservatorių) politinė Taryba nepritarė vidaus reikalų ministerijos paruoštai Migracijos departamento „reformai“, tačiau Kubiliaus vyriausybė pasielgė taip, kaip jai reikėjo, t.y. taip, kaip yra dabar...
Nuo to laiko dabartiniai politikai Seime dėl savo įgimto bailumo ir nuolankumo, neprincipingumo, abejingumo valstybės interesams man kelia tik alergiją. Politika visuomet buvo ir, tikiuosi, liks kompromisų menas. Tačiau ir kompromisai turi ribas, t.y. principus, kurių tikri politikai niekada neperžengs ir neišduos. Ar tokius principus turi mūsų politikai? Dabar jau nesistebiu ir dėl esamos padėties emigracijos klausimais. Tai turėtų būti gera pamoka ir rinkėjams: norit šito daugiau – ir toliau nebalsuokit, o sau emigruokit!
Dabar gi, prieš kameras kaltindami Migracijos departamentą, politikai atrodo pilni teisingo pasipiktinimo ir pasitikėjimo. Bet gal kas nors išdrįs pasikapstyti Seimo posėdžių protokoluose ir paieškos pasiūlymų autorių, kurie metai iš metų iki absurdo siūlė trumpinti Leidimų laikinai gyventi išdavimo terminus, neužtikrindami tokiam darbui nei būtinų papildomų asignavimų, nei papildomų specialistų? Ar tik ne šioje vietoje slepiasi darbdavių lobizmo pasekmė? Tokia padėtis tik parodo vidaus reikalų ministerijos klerkų norą įsiteikti valdantiesiems, kai nebijoma atsakomybės net su pačiomis sunkiausiomis pasekmėmis įsitikinus, kad laikas nurašys viską! O jeigu dar tokiais veiksmais yra suinteresuotas ir pats partijos deleguotas ministras (buvęs)? O kieno idėja ir kur ji gimė ne išduoti, o pardavinėti Leidimus laikinai gyventi (aišku, užsienietį tikrinsim tik po to, kai parduosim jam Leidimą laikinai gyventi)? Kas verčia tokias nesąmones perkelti į realybę? Latviai, prisipardavinėję leidimų ir pamatę pasekmes, tokios prekybos jau atsikando. Dabar mes perimam estafetę?
Tai ar verta šiandien stebėtis dėl tokios padėties Migracijos departamente? Man atrodo, kad politikai ir darbdaviai visai nesuvokia, kad Lietuvos rytinė siena, kartu yra ir Europos Sąjungos rytinė siena (kurios ilgis yra beveik 1000 kilometrų). Šiame ES pasienio ruože įvažiavę į Šengeno erdvę, trečiųjų šalių piliečiai visą atsakomybę už jų buvimo pasekmes šioje erdvėje automatiškai peradresuoja Lietuvos valstybei. Nors mūsų politikai ir protingi, bet neatsakingi: jie visuomet suvers kaltę kokiam nors „Migracijos departamentui“, kad štai – pražiūrėjo. Niekam nekyla klausimas – o ar galėjo būti kitaip? Bet kas pasiūlė tokią leidimų išdavimo tvarką? Juk politikai! Aš manau, kad šioje srityje valstybė negali šiandieniniame pasaulyje bizniauti leidimais gyventi ir taip rizikuoti savo ir savo žmonių saugumu.
Ir buvusi opozicija, o dabar jau valdantieji, Migracijos departamento atžvilgiu elgiasi lygiai taip pat, nesuvokdami, kad ši institucija jau seniai yra agonijoje. Kol buvo opozicijoje, jie šnekėjo kitaip. Sprendimas dėl Migracijos departamento turi dvi išeitis: arba eutanazija (bet kas perims šias funkcijas? Teko girdėti, kad Sienos apsaugos tarnyba? Bet tuomet, tai bus vienintelė tokia struktūra visoje ES), arba departamentui turi būti skiriamas reikiamas dėmesys. Seniai laikas išvaduoti ir policiją nuo jai nebūdingų funkcijų – asmens dokumentų, vizų, leidimų gyventi ir kt. išdavimo. Pareigūnai reikalingi gatvėse, o ne prie rašomojo stalo. Kiek pamenu, ir pats ministras S.Skvernelis seniai apie tai svajojo. O gal tai turėtų būti institucija, tiesiogiai pavaldi Vyriausybei? O gal, prie imigracijos klausimų, prijungus dar emigracijos bei užsieniečių integracijos klausimus, departamento bazėje reikėtų sukurti Migracijos reikalų ministeriją? Pavyzdžiui, tokią turi Lietuvos dydžio valstybė Danija.
Jau keturis metus stalčiuose dulksta specialistų, o ne klerkų, darbdavių ar politikų, paruoštas departamento reformos planas. Ministre, norite gero valstybei - pasinaudokite šia patirtimi ir dėkit visas pastangas, kad apsaugoti departamentą nuo darbdavių ir politikų įtakos. Juk politinė kultūra, o šiuo atveju – jos nebuvimas, mūsų valstybėje gerai žinomas. Todėl ministro apolitiškumas ir turimas stuburas – geriausi požymiai ir yra savotiškas garantas sėkmingai Migracijos departamento reformai atlikti.
Dainius Paukštė, Migracijos klausimų ekspertas
