Apklausos rodo, kad šiemet kas antras miestietis ketina pats užsiauginti daržovių. Grįžimas atgal į daržą, nuo kurio lietuviai ir taip nebuvo toli, susijęs su keliais pagrindiniais dalykais: ekonomija, ekologija, patiriamu malonumu ir net mada, besiritančia ir per Ameriką, ir per Europą. Sėklų pardavėjai trina rankas: šiemet prekyba sėklomis patrigubėjo.
Ekologija
Sėklų parduotuvėje sutikta jauna radviliškietė Dovilė Adomaitienė ieškojo sėklų savo mamai, turinčiai kolektyvinį sodą. Ir Dovilės trijų asmenų šeima, ir jos tėveliai gyvena butuose, tačiau kolektyvinis sodas visą pavasarį ir vasarą išmaitina penkis žmones, o konservuotų rudens gėrybių pakanka ir žiemai.
Dovilei svarbiausia — ekologija: „Stengiamės ekologiją puoselėti šeimoje, vaikui duoti tik ekologišką produktą“. Pastaruoju metu daugelis jos draugų ir giminaičių stengiasi kiek gali užsiauginti daržovių patys, o jei neturi nė lopinėlio žemės, daržovių ieško turgeliuose ar pas pažįstamus, kurie augina be trąšų.
Dovilė prisipažįsta, kad ne visada jos požiūris į daržininkystę buvo teigiamas. „Anksčiau, kai augome su broliu, į darbą kolektyviniame sode žiūrėjome skeptiškai: kam čia sodinti, ravėti, parduotos vasaros, daug pigiau nusipirkti. Bet dabar, kai pati turiu vaiką, man tai atrodo labai prasminga, daržininkauti tikrai verta“, — sako Dovilė.
Daržu ir sodu ypač džiaugiasi jos trejų metų sūnelis, kuris noriai padeda ir kasti, ir sodinti, ir laistyti.
„Miesto vaikas daug praranda, nebeturėdamas individualaus gamtos kampelio. Ne kiekvienas galime turėti sodybą ar namus, tad nedidelis kolektyvinis sodas atstoja ir kaimą, ir vasaros dalį. Prisilietimas prie gamtos ir prie darbo — tai, ko miesto vaikui trūksta. Aš matau, kaip jis džiaugiasi, kai išsiskleidžia žiedai, stebi, kaip noksta pirmieji pomidorai — tai jam šventė“, — Dovilė tikina, kad sodas duoda kur kas daugiau, negu ekologija ir ekonomija.
Ekonomija
Kairiuose, už trijų kilometrų nuo Šiaulių gyvenanti Lilė Margevičienė, dirbdama 10 arų daržą, daržovėmis aprūpina keturias šeimas — aštuonis asmenis. Tik savo užaugintas daržoves, uogas, paukštieną, kiaušinius valgo pati Lilė su vyru, jos mama ir mieste gyvenantys suaugę vaikai: trijų asmenų dukters šeima ir sūnus su drauge.
Pusę daržo Lilė apsodina bulvėmis (iš 40 kilogramų paprastai nusikasa apie 10 maišų — visiems užtenka iki naujo derliaus). Šiomis dienomis ji ketina į šiltnamį sėti ridikėlius, o pirmadienio vakarą į dėžutes jau pasėjo pomidorus, ant palangės jau sudygusios paprikos ir gėlės. Į dėžutes moteris sėja ir salotas, kurias paskui išpikiuoja į šiltnamį — kad išaugtų kartu su ridikėliais.
Sėklas ponia Lilė sako perkanti tik iš profesionalios linijos — nors jos kainuoja brangiau, bet žinai, kad derlius bus šimtaprocentinis, o augalai atsparūs ligoms. Moteris labai mėgsta eksperimentuoti, todėl jos darže gali rasti ir žalios spalvos, ir baklažaninių pomidorų, o pernai nuo vieno vazone auginto pomidorų krūmo su anūke nuskynusios 3,5 kilogramo vaisių.
Ponia Lilė sako neskaičiuojanti, ar daug sutaupo, užsiaugindama daržovių, bet nežinanti, kiek kainuoja bulvės, girdėjusi, kad brangiai. „Draugė nuėjo į parduotuvę, nusipirko bulvių kilogramą, morkų, salierą ir silkės dėžutę — sumokėjo 18 litų. Aš nuėjau į rūsį, parsinešiau visko, ir net kainos nežinau“, — sako Lilė.
Malonumas
Kelmiškis Vidmantas prie namų turi 1,5 aro daržo — ten sodina pupas, žirnius, pomidorus, agurkus, bulves — anot jo, viską, ko žmogui reikia. Ponas Vidmantas, buvęs žemės ūkio inžinierius, save laiko daržininku-novatoriumi: jam įdomu, kas nauja, jis ieško literatūros, stengiasi eiti kartu su mokslu, nors senosios veislės ir seni metodai kainuoja pigiau.
Vyras mano, kad auginti pačiam nėra pigiau, nei pirkti. Jei neskaičiuosi savo darbo — išeis panašiai. Juk reikia pirkti ir sėklas, trąšas, ir arklį samdyti daržui įdirbti.
Tačiau jam daržininkystė patinkanti: be šiokios tokios ekonomijos ir sveikatos ji ponui Vidmantui, mėgstančiam pasikapstyti darže, teikianti didžiulį pasitenkinimą.
Sėklų pirkimas patrigubėjo
Jurgita Ožechauskienė, UAB agrofirmos „Sėklos“ mažmeninės prekybos regiono vadovė, tvirtina, kad šių metų sausį ir vasarį, lyginant su tais pačiais mėnesiais pernai, sėklų pardavimas išaugo iki 2— 3 kartų.
„Apskritai, žemės ūkis Lietuvoje pradėjo vėl judėti, planuojama auginti daugiau daržų, kad nebereikėtų valgyti plastikinių pomidorų po 8 litus už kilogramą“, — sako J. Ožechauskienė.
Šiemet akivaizdžiai pasikeitė klientų amžius: atvažiuoja vis daugiau jaunų šeimų, perka sėklas ir pradeda daržininkauti — jiems suteikiama ir išsami konsultacija.
Nauja tendencija — sodinti daržoves ir prieskonius ant palangės, balkonuose, kur galima užsiauginti ne tik gėlių, bet ir agurkų, pomidorų, ridikėlių.
Be ūkininkų ir „daržininkų sau“, anot ponios Jurgitos, atsiranda trečiasis — hobio sektorius. Tai žmonės, kurie perka retas sėklas, naujas veisles, nori išbandyti visas naujoves, eksperimentuoja. Tokiems pardavėjai pasiūlo specialias sėklų linijas.
Sėklų parduotuvės „Žalioji stotelė“ pardavėja Vilma taip pat patvirtino naujausią šių metų tendenciją — sėklų pirkti ateina vis daugiau jaunų žmonių, ypač ekologine sėklų linija domisi jaunos mamytės. “Matyt, žiniasklaida, skelbdama apie užterštą maistą, padarė didelę įtaką“, — spėja pašnekovė. Be to, vis daugiau žmonių perka sėklas ir vežasi į užsienį, arba savo užsienyje gyvenantiems vaikams sėklų siunčia mamos.
Pakanka ir kelių arų
Parduotuvės agronomė-konsultantė Daiva Plakienė sako, kad į daržininkystę ateina daug naujokų: „Žmonės domisi ne tik, ką sėti, bet ir kuo tręšti, kaip prižiūrėti, prašo konsultacijų“. Populiariausios organinės trąšos ir substratais. Ypač populiarėja įvairūs žalumynai, špinatai — ko seniau žmonės nepripažino. Šiemet, atsižvelgiant į pirkėjų norus, išplatinta prieskonių ir retųjų augalų linija — populiarios ir juodosios morkos, ir balti burokėliai, ir afrikietiški agurkėliai.
D. Plakienė, pati užsiimanti daržininkyste, tikina, kad apsirūpinti daržovėmis keturių asmenų šeimai pakanka 2— 3 arų žemės, o jei norima užsiauginti žiemai bulvių, reikėtų pridėti dar pora arų. Vienos šeimos poreikiui nereikia ir didelio sodo: pakanka vienos vasarinės, poros rudeninių ir poros žieminių obelaičių, po vasarinę ir rudeninę kriaušaitę, keletos slyvų ir vyšnaičių. Tada derliaus užtektų ir vasarai, ir žiemai, o pasirūpinus konservavimu, daržovių parduotuvėse pirkti nereiktų.
Banga
Smulkioji daržininkystės ritasi per pasaulį. Prancūzų ūkininkai nuomoja po kelias lysves miestiečiams, kad šie galėtų savo malonumui pasikapstyti darže, o tik įkėlusi kojas į Baltuosius rūmus JAV Prezidento Barako Obamos žmona Mišelė užveisė daržą ir jau kelis rudenis ėmė gausų derlių. Pirmoji ponia nusprendė ne tik populiarinti sveiką mitybą greito maisto šalyje, bet ir patikino savo šeimos stalui daržoves ir vaisius užsiauginsianti pati. Prie M. Obamos iniciatyvos prisidėjo ir Ūkio ministras, užsiveisęs daržą prie ministerijos, Holivudo žvaigždės, įžymūs kulinarai.
Daugiau nei pusė miestiečių augins daržus
56,2 procento apklaustų Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų teigė šiemet ketinantys patys užsiauginti daržovių. Tikrai neketinančių šiemet užsiimti žemės ūkiu yra 17 procentų, tuo metu 26,8 procento apklaustųjų sakė dar nesvarstę, ar šiais metais patys augins daržoves.
42 procentai respondentų teigė visą gyvenimą bent dalį reikalingų produktų užsiauginantys patys.
