Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti, ar ir po metų „Brexit“ procesas lygiai toks pat baisus kaip ir prieš referendumą, nulėmusį Didžiosios Britanijos ateitį.
Ieškojo kito varianto
Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikas Vytautas Keršanskas prisimena, kad tik išgirdus referendumo rezultatus, buvo bandyta elgtis kitaip. Ir iš ES nesitraukti.
„Pirmiausia, po referendumo, kadangi jis įvyko labai nedideliu skirtumu, buvo dar svarstymų, kad vis dėl to jis yra patariamasis. Parlamentas jo rezultatus gali atšaukti. Buvo pradėti net teisminiai procesai, kai buvo bandoma išaiškinti, ar galima tos tautos valios nevykdyti“, - pasakoja V.Keršanskas.
Jis taip pat priduria, kad nors pradžioje abejojimų dėl šio sprendimo įgyvendinimo buvo, dabar klausimų tai jau niekam nekelia.
„Jei pradžioje dalis sakė, kad sprendimas yra priimtas ir reikia susitaikyti, kiti dar svarstė, kad įmanoma rasti kitą, gal tarpinį variantą. Tai dabar jau matome, kad Brexit procesas yra gerokai pasistūmėjęs. Ir jau niekas tam klausimų nebekelia. Dabar jau visi supranta, kad britai savo demokratinėmis procedūromis pasirinko tokį kelią“, - pasakoja RESC analitikas.
Tai neabejotinai įvyks
V.Keršanskas, komentuodamas per metus pasikeitusią „Brexit“ situaciją, teigia, kad dabartinis pasimetimas ir situacijos neapibrėžtumas yra didelė šalies krizė.
„Dėl turinio neaiškumo yra vis dar labai daug. Manau, kad ir rinkimai išankstiniai rinkimai baigėsi ne taip, kaip buvo tikėtasi. Referendumą, tam tikra prasme galima pavadinti tiek vidine politine krize, tiek ir neaiškumo laikotarpiu D.Britanijos užsienio politikoje, vaidmens Europoje ir pasaulyje. Visa tai yra neaiškumo periodas. Sakyčiau, kad per tuos metus ir pasistūmėjo procesai, nes manau, kad dar rimtai yra svarstoma. Tai neabejotinai įvyks“, - tv3.lt naujienų portalui sako V.Keršanskas.
„Brexit“ vienija ES?
V.Keršanskas, paklaustas, ar vienos iš didžiausių ir svarbiausių bendrijos narių pasitraukimas pradėjo sąjungą vienyti, kategoriško atsakymo pateikti negalėjo. Tačiau tikino, kad linktų į šią pusę.
„Yra žmonių, kurie tai teigia. Ir tam tikra prasme, aš pritarčiau tokiai tezei. Matėme, kad per kelis paskutinius rinkimus Europoje, kai buvo baiminamasi euro skeptikų. Ir tos baimės tikrai buvo nepakankamai pagrįstos, nes rinkimų Nyderlanduose, Prancūzijoje į vieną lėkštelę dėti negalima. Tačiau bendra emocija buvo tokia, kad Europa byra. Ir tas sugrėsminimas buvo tam, kad paskatinti mąstyti kaip atrodys Europa skylanti. Ir tikrai, politiniam elitui šis įvykis buvo paskata įrodyti, kad ES po 60 metų toliau gyvuoja ir gyvuos toliau“, - pasakoja politologas.
Ne toks didelis baubas
Nors aiškumo situacijoje vis dar trūksta, V.Keršanskas tikina, kad tokie baisūs ateities scenarijai, kokie jie buvo brėžiami prieš referendumą, nebėra realūs.
„Manau, kad toks didelis baubas šis procesas jau nėra. Aišku, klausimas persikelia į tai, ką Brexit reikš Didžiajai Britanijai kaip šaliai. Čia daug didesnis klausimas, nei padariniai ES. Kol kas Europa rodo, kad abejonių ir kažkokių dvejonių dėl ES ateities nėra. Sakyčiau, kad baubas mažesnis, rinkimai kitose ES valstybėse garą nuleido, ir buvo suvokta, kad nestabilumo laikotarpis buvo išgyventas. Bet tai tikrai nėra kažkokie košmariški scenarijai, kurie buvo piešiami prieš referendumą“, - tv3.lt naujienų portalui pasakoja RESC analitikas V.Keršanskas.
