Merai skeptiškai vertina Vyriausybės norus griežtinti ribojimus: „Karantinas yra sugadinęs žmonėms nervus“

Kol Lietuvos epidemiologiniame žemėlapyje plinta juoda spalva, Vyriausybė kalba apie galimą karantino įvedimą ir  taisyklių sugriežtinimus: kaukių dėvėjimą uždarose patalpose, grįžimą prie nuotolinio darbo ir kitus. Penkių savivaldybių – Šiaulių, Rietavo, Telšių, Šilutės ir Plungės – vadovai išsakė nuomonę, kad karantino režimas būtų perteklinė priemonė, todėl jo įvedimui nepritartų.

Be to, premjerė Ingrida Šimonytė svarsto, kad galbūt atėjo laikas priimti sprendimą, kad už pramonės darbuotojų testus dėl COVID-19 neturėtų mokėti darbdaviai. Dabar šiuos testus kompensuoja valstybė. Šiuo klausimu merų požiūriai skyrėsi: vieni palaikė mokamų testų idėją, o kiti ragino ieškoti kompromiso.

Nė vienas meras nepritaria karantinui

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas išsakė nuomonę, kad vien žodis „karantinas“ jau yra įgijęs neigiamą atspalvį ir gyventojams savaime kelia nemalonių asociacijų.

„Žmonės jau pernelyg jautriai reaguoja į karantiną, galvodami, kad jie bus uždaryti namuose. <...> Tą žodį reikia palikti nuošalyje ir kalbėti apie tai, ką tikrai būtų verta padaryti, siekiant stabilizuoti padėtį“, – sakė A. Visockas.

Rietavo meras Antanas Černeckis išsakė požiūrį, kad dėl karantino derėtų dar luktelėti, nes padėtis šalyje gali imti taisytis. Pavyzdžiui, Rietave sergamumas po truputį ima slūgti. Be to, karantinas žmonėms „sugadino nervus“, sakė meras.

„Tiesiog jo psichologiškai nebeperneša žmonės. <...> Iš kitos pusės prie viruso priprato taip, kad atrodo paprasta sloga ir nebekreipia dėmesio“, – svarstė A. Černeckis.

Telšių rajono meras Kęstutis Gusarovas portalui tv3.lt sakė, kad karantino įvedimas būtų perdėtai griežta priemonė šiuo metu Lietuvoje.

„Pagal situaciją lyg ir reikėtų įvesti karantiną, bet, manau, šiuo atveju užtektų tam tikrų priemonių: kaukių dėvėjimo uždarose patalpose arba apribojimų renginių ir pan.“, – nurodė jis.

Šilutės meras Vytautas Laurinaitis taip pat abejojo, ar karantino įvedimas būtų palankus sprendimas. Jis teigė nemanantis, kad karantino sąlygos atneštų greitų pokyčių kovojant su koronavirusu.

„Visa viltis yra į skiepus. O karantinas apriboja laisvę, verslą. Mes tai esame išbandę sausio, vasario mėnesiais, bet sergamumas ir viruso plitimas kažkaip greitai nesustojo“, – nuomonę išsakė jis.

Plungės rajono meras Audrius Klišonis sakė, kad prie ankstesnio griežto karantino režimo grįžti nedera, nes imunitetą ligai įgijo didžioji dalis gyventojų.

„Situacija yra visiškai kitokia nei mes turėjome metų pradžioje – daugiau negu 60 proc. žmonių yra pasiskiepijusių ir turinčių imunitetą. Tikrai nepritarčiau tokiems dalykams, kurie buvo praeito karantino metu: paslaugų ir kai kurių veiklų uždarymo. Ko gero, tai būtų pats prasčiausias dalykas“, – Vyriausybės siūlymus įvertino meras.

REKLAMA

Nesutapo nuomonės dėl mokamų COVID-19 tyrimų

Tiek premjerė I. Šimonytė, tiek socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė minėjo, kad ateityje valstybė gali nebekompensuoti COVID-19 testų darbuotojams. Bus svarstoma, kad už testus susimokėtų patys darbuotojai arba darbdaviai, trečiadienį per Vyriausybės posėdį kalbėjo I. Šimonytė.

Šiaulių meras A. Visockas abejojo, ar toks sprendimas atneštų naudos ir paskatintų žmones skiepytis. Jo teigimu, tai galėtų be reikalo sukiršinti darbdavius ir darbuotojus. Kompromiso derėtų ieškoti darbdaviams išvien su darbuotojais, sakė A. Visockas.

„Šį klausimą reikėtų visai palikti ramybėje ir pats darbdavys susitvarkytų. <...> Kartais užtenka pakalbėti su žmogumi akis į akį ir klausimas būna išspręstas“, – teigė jis.

Tuo tarpu Plungės meras visai pritartų Vyriausybės idėjai. Jis mano, kad mokestis už testą neturėtų būti aukštas, tačiau simboliška kaina (apie 4–5 eurus) galėtų būti taikoma. Atsisakantis skiepo ir atlikdamas COVID-19 testus asmuo turėtų prisiimti atsakomybę ir neeikvoti valstybės biudžeto lėšų, sakė Plungės meras.

„Tai yra apmokama iš mūsų, mokesčių mokėtojų pinigų. Jeigu valstybė suteikia teisę ir galimybę nemokamai pasiskiepyti, manau, šiuo šansu reikėtų ir naudotis“, – komentavo jis.

Taip pat jis pridūrė, kad žmonėms, kurie negali skiepytis dėl medicininių priežasčių, COVID-19 testai be jokios abejonės turėtų būti nemokami.

Rietavo meras taip pat teigiamai vertino Vyriausybės siūlymą apmokestinti COVID-19 tyrimus darbuotojams.

„Manyčiau, kad tai yra teisinga pozicija. Vokiečiai įsiveda ir nesuka galvos. Jeigu nesi tiek pilietiškas ir nesupranti, kad nesiskiepydamas keli grėsmę kitam, tada nieko kita nelieka. Kodėl už tavo sveikatą turi mokėti kitas?“– sakė A. Černeckis.

Šiam požiūriui pritarė ir Šilutės meras V. Laurinaitis: „Skiepai yra nemokami. Jeigu kažkas nenori skiepytis, turi ateiti kada nors riba, kai nemokami testai baigsis. Tada jau spręsti turi darbdavys ar darbuotojas, kokį variantą pasirinkti: ar skiepytis, ar mokėti už testus. COVID-19 testų apmokestinimas – galimas variantas.“

REKLAMA

O štai Telšių rajono meras tokį Vyriausybės pasiūlymą apie mokamus tyrimus laikė per griežta sankcija darbuotojams. „Nepritarčiau – gali žmogus nukentėti ir netekti pajamų šaltinio“, – sakė K. Gusarovas.

Siūlo Vyriausybei nedidinti įtampos visuomenėje

Šiaulių miesto meras akcentavo, kad per pandemiją Vyriausybė neteko dalies gyventojų pasitikėjimo. Jį galima susigrąžinti ne griežtais, o apgalvotais sprendimais, teigė A. Visockas.

Jis papildė, kad nepasitikėdami valdžia gyventojai nepuls stačia galva laikytis naujų karantino taisyklių.

„Didesnė problema ne karantinas, o kad žmonės nesilaiko teisės akto taip, kaip yra sumanę teisių akto leidėjai. Iš to išauga teisinio nihilizmo problematika – žmonės pripranta nebesilaikyti teisės aktų. <...> Vyriausybė turi susigrąžinti ne tik pandemijos valdymo klausime, bet ir kituose klausimuose pasitikėjimą, nesiblaškymą ir kryptingą darbą, nes kitaip nieko neišeis čia suvaldyti“, – portalui tv3.lt sakė A. Visockas.

Vieną neveiksmingas ir neargumentuotas ribojimas galioja mokyklose, sakė Šiaulių meras. Jis skeptiškai vertino tai, kad aukštesniųjų klasių moksleiviai pamokose privalo dėvėti kaukes.

„Kodėl vaikas 40 minučių turi sėdėti su kauke? Puikiai žinome, kad jei šalia būtų sergantis žmogus, jau po 15–20 minučių, kad ir abu su kaukėmis, galima užsikrėsti. <...> Mokykloje tikrai nuimčiau nuo vaikų veidų kaukes, nes jos yra beprasmės“, – teigė A. Visockas.

Meras atkreipė dėmesį, kad būsimi ribojimai gali sukelti nemažą sumaištį visuomenėje.

„Reikia galvoti – galva skirta galvojimui. Vyriausybėje yra galvotų žmonių ir jie turbūt jaučia nuotaikas. Galbūt tikrai neverta dar labiau kurti įtampos negu dabar yra, nes iš to naudos nebus“, – pridūrė A. Visockas.

Priminė pasiteisinusias priemones: kaukių dėvėjimą, laiptinių dezinfekciją

Tuo tarpu Plungės meras Vyriausybę ragino imtis atskirų ribojimų, o ne visuotinio karantino. A. Klišonis kvietė grąžinti kai kurias saugumo priemones, taikytas anksčiau. Jo akimis, kaukės arba respiratoriai – būtinas atributas uždarose patalpose, o ypač darbo vietoje ar renginyje.

REKLAMA

Taip pat meras akcentavo, kad gyventojams reikia uoliai laikytis asmens higienos reikalavimų. Jis priminė ir kitą pasiteisinusią saugos priemonę – laiptinių dezinfekciją. Jo nuomone, vėl reikėtų atlikti daugiabučių laiptinių dezinfekcijos darbus gyvenvietėse, kur didesnis sergamumas.

A. Klišonis sakė tikintis šių priemonių nauda ir linkėjo jas įgalinti: „Kad tai vėl taptų mūsų gyvenimo norma, nes be to mes [iš juodos zonos – aut. past.] išlipsime pakankamai sunkiai.“

O štai Rietavo meras Antanas Černeckis sakė nematantis pagrindo dėvėti kaukes patalpose tiems asmenims, kurie turi imunitetą nuo COVID-19, jei srautai yra reguliuojami.

Tačiau į būrį imunizuotų gyventojų įsiliejus nepersirgusiam ar neskiepytam asmeniui, kaukės užtikrina saugumą ir jas „nori–nenori“ reikia dėvėti, svarstė jis.

„Kito kelio nėra. Matome, kad dedasi, ypač Rietave. Uždarėme didžiuosius Mykolinių renginius, kad tūkstantinės minios neužsikrėstų. <...> Kad ir lauke vyksta, neįmanoma apsaugoti, kad į renginį neateitų sergantys ir nešiojantys virusą“, – pasakojo A. Černeckis.

Paskutiniai COVID-19 sergamumo duomenys

Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1486 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių.

Trylika mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.

3512 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7964 žmonės.

Nuo COVID-19 ligoninėse gydomų pacientų skaičius viršijo tūkstantį ir šiuo metu siekia 1014. Reanimacijoje gydoma 116 pacientų. Lyginant su ankstesne para žmonių ligoninėse padaugėjo dviem dešimtimis.

Šiuo metu šalyje skaičiuojamos 23 „juodosios“ savivaldybės, tarp jų patenka ir didieji miestai Vilnius bei Kaunas.


Rašyti komentarą...
S
Savas
2021-09-23 21:12:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
O merai supranta, kad jie rinkti žmonių ir turi išsakyti rinkėjų nuomonę? Juk juos žemaičiai gali ir išspirti iš kėdučių.
Atsakyti
-1

V
Valdininkams
2021-09-23 21:42:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Labai tinka valdininkams. Sėdi namuose, gauni solidų atlyginimą, 8 h ryto įsijungi kompiuterį, 17 h jį išjungi, ir darbo diena baigėsi. Labai svarbu nepavėluoti įjungti kompiuterio....
Atsakyti
-2

H
Haroldas
2021-09-24 10:14:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
TOLIAU KLAUSYKIT DURNIU TADA BUS VISKAS GERAI TARYBINE SISTEMA LIEZUVIAI .!!!.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų