Neseniai Klaipėdos valstybiniame uoste apsilankę Seimo Ekonomikos ir audito komiteto nariai parengė siūlymą Vyriausybei pripažinti giliavandenio uosto statybą Klaipėdoje valstybei svarbiu ekonominiu projektu, rašo "Klaipėda".
Tikimasi, jog dar šį mėnesį nutarimas bus pateiktas svarstyti Lietuvos Seimui.
Diskusijos dėl giliavandenio uosto netyla jau nuo 2004 metų, kai JICA (Japanese International Cooperation Agency) ekspertai nustatė, kad geriausias Klaipėdos uosto plėtros variantas yra giliavandenio uosto statyba bei pateikė giliavandenio uosto statybos Melnragėje studiją. Joje numatoma supilti salą 350 – 400 m. atstumu nuo kranto, 1,8 km ilgio ir 600 m pločio, 120 ha su 17 m natūraliu gyliu.
Ekspertai apskaičiavo, jog maksimali Klaipėdos uosto krovos riba yra 35 mln. tonų, o šiemet numatoma krova bus 27 mln. tonų. Tikėtina, kad ši krovos riba jau greitai bus viršyta.
Perkraunant 25 mln. tonų, Lietuvos įmonių biudžetas per metus pasipildo apie 1,2 mlrd. litų, iš kurių apie pusė milijardo tenka Klaipėdos apskrities ūkio subjektams.
Uostas yra valstybės valiutinių įplaukų šaltinis ir strateginės reikšmės objektas, kuris didina nepriklausomybę nuo galimų ekonominių blokadų.
Uostas teigiamai veikia socialinę aplinką. Klaipėdos apskrityje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra vienas didžiausių šalyje, nusileisdamas tik Vilniaus apskričiai. O bedarbių skaičius, palyginti su kitomis Lietuvos didžiųjų miestų apskritimis, yra pats mažiausias.
