Kad jauni medikai (gydytojai ir slaugytojai) rinktųsi darbą rajonų ligoninėse ir tolygiau pasiskirstytų šalies gydymo įstaigose, pastangas turi suvienyti gydymo įstaigos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, mokslo ir akademinės bendruomenės. Sėkminga rajono ligoninių praktika rodo, kad jauni specialistai vertina jų pranašumus ir sieja ateitį, kai motyvuojama ne tik finansinėmis, bet ir socialinėmis, profesinio augimo ir kitomis paskatomis, rašoma SAM pranešime spaudai.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentuoja, kad per pastaruosius porą metų įgyvendinta nemažai struktūrinių pokyčių, kurie liečia sveikatos apsaugos darbuotojus. Kad šie pokyčiai būtų gyvybingi, reikia gydymo įstaigų įsitraukimo, visų pirma įgalinant darbuotojus.
„Per pastaruosius porą metų įgyvendinta daug struktūrinių pokyčių, susijusių su sveikatos sistemos darbuotojais: tai valstybinio užsakymo formavimo modelio pakeitimas, geresnių sąlygų jauniesiems medikams sudarymas, kolektyvinių sutarčių su profesinėmis sąjungomis pasirašymas. Šie pokyčiai turi ir finansinį pagrindą – du iš trijų eurų, kuriuos sveikatos apsaugai skiria mokesčių mokėtojai, skiriama medicinos personalui. Kad kiekybė virstų kokybe, reikia pačių gydymo įstaigų įsitraukimo, pirmiausiai įgalinant darbuotojus. O tam reikia sveiko psichologinio klimato palaikymo, darbo tvarkų atnaujinimo ir kitų dalykų, kurie turi nugulti ant gydymo įstaigų vadovų stalo kaip prioritetinės užduotys“, – sako ministras.
Pasak SAM viceministro Aurimo Pečkausko, šiandien medicinos, kaip ir kitų sričių, personalo situacija yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri buvo prieš dešimtmetį. „Kad ir viešosios sveikatos priežiūros įstaigos galėtų atliepti pasikeitusius darbuotojų lūkesčius, turime atsinaujinti planuojant, ruošiant ir pritraukiant medikus. Gydymo įstaigoms taip pat tenka naujas iššūkis – išmokti pristatyti save kaip patrauklius darbdavius“, – sakė A. Pečkauskas.
Sprendžiant medikų trūkumo ir judumo problemas, pirmiausia planuojamas jų skaičius ir trūkstamos specializacijos. Šiame procese bus daugiau institucijų bendradarbiavimo, diegiamos naujovės. „Sukurtas sveikatos priežiūros specialistų poreikio planavimo modelis, atliktas išsamus STRATA tyrimas, įtraukti 35 socialinių partnerių atstovai į ekspertų tarybas. 2023 m. oficialiai pradėtas jungtinis veiksmas „HEROES“, kuriame 20 Europos Sąjungos šalių bendradarbiaus prognozuojant ir planuojant specialistų poreikį“, – pokyčius vardijo SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė.
Plės rezidentūros bazių skaičių
Nuolat gerinama rezidentūros studijų kokybė. Steigiamos rezidentūros bazės, kurių šiuo metu – virš 200. Nuo 2027 m. ne mažiau kaip 35 proc. praktikos bus atliekama ne universitetinėse ligoninėse, gydytojai rezidentai įgis įvairesnės patirties. Gydytojo rezidento mentoriaus atsiradimas padės išplėsti rezidentūros bazių skaičių, padidinti gydytojų rezidentų judumą.
LSMU profesorius Juozas Kupčinskas itin palankiai vertina nuo šių metų įsigaliojusius pokyčius, kurie prisidės prie dar geresnio medikų parengimo. „Pailginta tam tikrų rezidentūros studijų programų trukmė, siekiant užtikrinti tarptautinių medicinos srities organizacijų standartus. Įdiegtos gydytojų rezidentų pakopinės kompetencijos užtikrins nuoseklesnį perėjimą į savarankišką gydytojo specialisto praktiką. Pradėjo veikti rezidentūros studijų elektroninis dienynas, kuriame bus įdiegtos naujos rezidentų pasiekimų vertinimo metodikos“, – sakė prof. J. Kupčinskas.
Mokiniai, studentai ir gydytojai rezidentai gali pasinaudoti studijų finansavimo galimybe, kai dalį arba visą studijų kainą padengia gydymo įstaiga arba savivaldybė. Pernai tokių sutarčių pasirašymo procesas buvo supaprastintas. Per 15 metų jomis pasinaudojo 233 asmenys. Gydymo įstaigos ketina apmokėti dar 404 asmenų studijų kainą ir taikyti kitas skatinamąsias priemones.
Laimės tie, kurie su būsimais medikais susipažins anksčiau ir neatsiliks nuo laikmečio
Kaip pritraukti gerai paruoštus medikus į rajonų gydymo įstaigas, aiškinasi ir kitų šalių mokslininkai. Įtakos turi natūraliai susiklostančios aplinkybės, pavyzdžiui, ten, kur daugiausiai medicinos mokslų įstaigų, po studijų daugiau pasiliekančiųjų dirbti. Tačiau pastebima, kad medikams vis didesnę prasmę įgyja kiti, taip vadinami minkštieji, veiksniai – įstaigos vidinė kultūra, pagalba įsikuriant su šeima, galimybė tobulėti ir kt.
Profesorius V. Kasiulevičius ragino naudoti daugiau ir kuo originalesnių paskatų, nes ir jaunosios kartos lūkesčiai kitokie. „Jaunimas į pasaulį reaguoja kitaip, jie nori rinktis – padirbti, pažiūrėti, kaip seksis. Svarbu nespausti jų į kampą, o leisti rinktis. Nusistovėjusios tvarkos neveikia, todėl gydymo įstaigų vadovams norėčiau palinkėti drąsos daryti pokyčius. Siūlykit beprotiškas idėjas, jei norit pritraukti gydytojų rezidentų, pamatysit – tai duos rezultatų“, – sakė profesorius.
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Bubilaitė įvardijo daugiau priežasčių, kurias parodė atlikta gydytojų rezidentų apklausa. Pranašumų sulauktų tos gydymo įstaigos, kuriose puoselėjama organizacinė kultūra (palankus psichoemocinis klimatas, užtikrinamos sąlygos profesiniam tobulėjimui, kompetentingas vadovas ir profesionalūs kolegos), skiriamas motyvuojantis atlyginimas, racionalus darbo krūvis, užtikrinama integracija į regioną, šeimai palanki organizacijos politika, užtikrinami darželiai ir popamokinė veikla vaikams, yra laisvalaikio užimtumo vietų. Ligoninės turi nebijoti technologijų ir inovacijų, kurios padėtų sumažinti gydytojams tenkantį krūvį“, – sakė A. Bubilaitė.
VšĮ Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė pasidalijo ligoninės gerąja patirtimi, kai kartu su Telšių rajono savivaldybe įgyvendinus programą „Palankių sąlygų sudarymas sveikatos sektoriaus darbuotojams“ buvo įdarbinta 18 jaunų perspektyvių specialistų. Jiems pritraukti savivaldybė skyrė pinigines paskatas būsto įsigijimui – kiekvienam naujai įsidarbinusiam išmokama po 7000 Eur kasmet tris metus iš eilės. Ligoninė daug dėmesio skiria darbo atmosferai, puoselėja darbui ir asmeniniam gyvenimui palankią kultūrą, bendruomeniškumą, palaiko darbuotojų iniciatyvą diegti naujoves.
Pritraukiant medikus į rajonus itin reikšmingas savivaldybių vaidmuo. Klaipėdos miesto savivaldybės atliekama viešųjų įstaigų personalo kaitos stebėsena regionui padėjo išvengti didelio medikų trūkumo ir numatyti ateities prognozes.
„Turime žiūrėti į priekį ir būtinai įsivertinti darbuotojų amžių – dabar laisvas pareigybes ir tas, kurios atsilaisvins po 5 metų išėjus darbuotojams į užtarnautą poilsį. Situacija nuolat kinta. Svarbu įsivertinti, kaip yra kiekvienoje savivaldybėje ir net įstaigoje“, – patarė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė.
Slaugytojai – vis svarbesnė komandos dalis
Konferencijoje atskirai diskutuota apie slaugytojų situaciją. Jei gydytojų specialistų labiau trūksta rajonuose, tai slaugos specialistų stinga ir didmiesčiuose.
SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Marius Čiurlionis mato neišnaudotų bendradarbiavimo ir viešinimo galimybių. „Jei tikitės pritraukti slaugytoją po 4 kurso, šansų yra labai mažai. Turėtume pradėti bendrauti su būsimais slaugytojais gerokai anksčiau – nuo 8 klasės, aktyviau rengti atvirų durų dienas supažindinant su slaugytojo profesija, žinoti savo krašto medicinos studentus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mediko darbo vietos pasirinkimui svarbi jo kilmės vieta – trauka grįžti į gimtąjį miestą“, – sakė M. Čiurlionis.
Pasak patarėjo, slaugos studijų studentams svarbi mentorystė, galimybė derinti darbą su studijomis, aiškios karjeros perspektyvos savivaldybės sveikatos sektoriuje, nemokamas kokybiškas būstas, galimybė darbintis iškart keliems studentams (psichologiškai komfortiškiau).
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė sakė, kad slaugytojų poreikis didėja ir vis labiau didės dėl senėjančios visuomenės ir didesnio slaugytojų paslaugų poreikio, darbuotojų migracijos, naujai atsiradusios savarankiškos slaugos paslaugos namuose (pas pacientą slaugytojų komanda atvyksta į namus), COVID-19 pandemijos įtakos (didelių krūvių ir profesinio perdegimo atvejų keičiamos profesijos). „Turime stengtis ne tik pritraukti daugiau jaunų žmonių rinktis studijuoti slaugą, bet ir stengtis išlaikyti jau esančius darbuotojus“, – sakė A. Volodkaitė.
Profesorius dr. Saulius Raugelė mato šviesių perspektyvų šiai profesijai, tačiau tam būtini konkretūs veiksmai. „Geriausi rezultatai pasiekiami komandiniu darbu, o slaugytoja yra neatsiejama komandos dalis. Gerai suprantame, kad esant šių specialistų trūkumui, norimų rezultatų nepasieksime. Turime parodyti slaugytojo specialybės svarbą, sudaryti palankiausias galimybes įsidarbinti. Viena patraukliausių galimybių studijose – tapti išplėstinės praktikos slaugos specialistu, tai plačias perspektyvas atverianti nauja specializacija. Būtina sudaryti palankiausias sąlygas, adaptuojant įstatyminę bazę bei diegiant inovacines technologijas slaugytojų ruošimui Universitetinėse ligoninėse“, – sakė prof. dr. S. Raugelė.
VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja (slaugai) Andželika Zavackienė džiaugėsi, kad jų ligoninėje slaugos personalo užtenka, yra maža kaita. Tai pasiekta sudarant geras darbo sąlygas: puoselėjama slaugos lyderystė, normalizuoti krūviai. Darbuotojai papildomai motyvuojami apmokant už kvalifikacijos tobulinimą bei skiriant priedus už dalyvavimą mokslinėje veikloje. A. Zavackienė atkreipė dėmesį, kad būtina keisti slaugytojo įvaizdį viešoje erdvėje į artimesnį realybei – profesijos vaizdavimą sieti su inovatyviomis technologijomis ir mokslu grįsta slaugos praktika.
Vis didesnį pagreitį įgaunanti slaugos reforma slaugytojams ir slaugytojų padėjėjams suteiks daugiau savarankiškumo ir atsakomybių. Šios ir kitos naujovės prisidės didinant slaugytojo profesijos patrauklumą.
Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių situacijai gerinti suplanuota 14 mln. Eur ES fondų investicijų 2021–2027 metams, kurios skirtos žmogiškųjų išteklių valdymui gerinti, studijų kainos finansavimui, sveikatos specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo sveikatos priežiūros įstaigoje modelio sukūrimui ir įdiegimui, bei kt. priemonėms.
