Medikai skubiai kreipiasi į pacientus ragindami „grįžti“: ligoninės tikrai ne tuščios, o užleisto vėžio ir kitų ligų daugėja

Nuo skundų dėl sunkumų prisibeldžiant pas gydytojus ar baimės į juos kreiptis plintant virusui iki pasipiktinimą keliančių gandų, neva ligoninės šiuo metu tuščios ir medikai nieko neveikia. Tokiomis nuotaikomis jau kurį laiką gyvenančius pacientus gydytojai ragina atsimerkti ir paskubėti išnaudoti vasarą sveikatai pasitikrinti. 

Medikai teigia esantys ne juokais sunerimę dėl pacientų nenoro „grįžti“ pas juos gyvoms konsultacijoms ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. 

Higienos instituto duomenimis, pernai registruota 16,3 mln. apsilankymų pas gydytojus – 36 proc. mažiau nei užpernai (25,3 mln.). Šeimos gydytojai pernai sulaukė 7,7 mln. lankytojų – 37 proc. mažiau nei 2019 m. (12,3 mln.). 

Nenuostabu, kad dalis sveikatos rodiklių jau prastėja, o tikrąjį lėtinių užleistų ligų, tarp jų – ir onkologinių, veidą medikai prognozuoja išvysti artimiausiu metu.

„Pernai kovo mėnesį ir mes, gydytojai, slaugytojai, visi sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai, ir visi žmonės, mūsų pacientai ar net nesantys pacientais patekome į visiškai kitos realybės tarpusavio bendravimo sąlygas ir jos akivaizdžiai tęsiasi iki šiol“, – konferencijos „Sveikatos specialistai: vasara – tinkamiausias metas „sugrįžti“ pas gydytojus“ metu kalbėjo Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. 

Žmonės nesiveržia į kontaktines konsultacijas

Ji pažymėjo, kad nors pandeminis laikotarpis nėra pasibaigęs, bet bendravimas yra kitoks. Jei iš pradžių buvo daug nerimo, baimės, nežinios, imtasi išankstinių priemonių, kad kuo įmanoma būtų galima išvengti didelių susibūrimų gydymo įstaigose, sustabdytos prevencinės programos, dabar situacija keičiasi. Dauguma medikų, o jau ir nemažai pacientų – pasiskiepiję, todėl apsilankyti gydymo įstaigoje saugu.

„Vos paskelbus karantiną dėmesys sutelktas tik į opias, „čia ir dabar“ atsitinkančias situacijas, naujas atsirandančias ligas, kurios niekur nedingo. Ir dirbome ne vien dėl  koronaviruso ištikusių infekcinių ligų, liko tie patys miokardo infarktai, įtarimai dėl infarktų, jie taip pat niekur nebuvo dingę – matėme žmones ir su ritmo sutrikimais, siųsdavome ir gyvai pakonsultavę specialistams“, – pasakojo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė. 

REKLAMA

Tačiau nors išmoktas nuotolinis bendravimas kai kurias atvejais pasiteisina ir dabar, priprato ir pacientai prie tokio bendravimo.

„Ir kai juos rudenį jau pradėjome kviesti gyvoms konsultacijos, praktiniams pasitikrinimams, pastebėjome tendenciją, kad pacientai vis dar vengia gyvo kontakto.

Ir pagrindinė žinia ta, kad dabartinis laikas ir ateinanti vasara – kvietimas, nuraminimas, kad tikrai yra saugu atvykti į gydymo įstaigas. Yra saugu gyvai konsultuotis, atlikti tyrimus, nes visos profilaktinės programos yra tuo paremtos“, – pažymėjo J. Dūdienė. 

Ji pabrėžė, kad pagrindinis visų profilaktinių, prevencinių programų tikslas – rasti kaip įmanoma mažesnius sveikatos pokyčius, kad nebūtų neprarasta nei žmogaus sveikata, nei gyvybė.

Anot šeimos gydytojos, ligoninės gali kai kam dabar atrodyti tuščios, bet taip yra tik dėl to, kad griežtai laikomasi higienos reikalavimų: „O darbas virte verda tiksliai ir savalaikiai. Infekcijų kontrolės ribose visą stengiamasi padaryti saugiai.“

Vangiai atvyksta tikrintis prevenciškai

Medikai primena, kad Lietuvoje vykdomos net 5 valstybės finansuojamos prevencinės programos. Deja, sustabdytos pirmojo karantino metu lėmė kur kas mažesnius profilaktiškai pasitikrinusių gyventojų srautus.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje 2020 m. dalyvavo 172 tūkst. gyventojų – 34 proc. mažiau nei užpernai. Gimdos kaklelio vėžio programos dalyvių skaičius pernai sumažėjo 28 proc. iki 88 tūkst., krūties vėžio – 36 proc. iki 76 tūkst., priešinės liaukos vėžio – 43 proc. iki 51 tūkst., širdies ir kraujagyslių ligų – 27 proc. iki 214 tūkstančių. 

Kalbėdama apie vėžio prevenciją Nacionalinio vėžio instituto prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė pažymėjo, kad ankstyva diagnostika yra sėkmingo vėžio gydymo garantas ir pradžia. 

„Sergamumas vėžiu didėja visame pasaulyje – ir aplinkos veiksniai mus veikia ir didėja pacientų išgyvenamumas ir jie dažniau suserga vėžiu“, – sakė gydytoja radiologė.

REKLAMA

Nors Lietuvoje jau seniai veikia net keturios vėžio prevencijos programos, kuriomis galima pasinaudoti net nejaučiant jokių simptomų, pašnekovė apgailestauja, kad žmonės neįprato tikrintis profilaktiškai. 

„Aišku, sveikas gyvenimo būdas ateina į mūsų praktiką, bet ne taip stipriai, kaip norėtųsi. Dar iki kovido pasitikrindavo tik pusė tos amžiaus grupės žmonių, kuriai tai priklausytų. Labai didelį nerimą kelia tai, kad per kovidą visos programos buvo sustabdytos.

Ir kritimas dalyvavusiųjų programose akivaizdus – jau per praėjusius metus turime daugiau užleisto vėžio atvejų ir daugiau vėžio, nustatyto jaunų asmenų grupei bei mažiau – vyresnio amžiaus grupėje santykiniais procentais. Tai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės galbūt bijojo atvykti į  gydymo įstaigas, galbūt sirgo kovidu“, – optimizmo neteikiančius duomenis dėstė R. Briedienė.  

Ji ragino skubėti pasinaudoti programomis pabrėždama, kad kreipiantis dėl dalyvavimo prevencinėse programose eilių gydymo įstaigose nėra. Su tuo galima susidurti vėliau, jei radus kokius pakitimus reikia kreiptis į gydytoją specialistą.

Nejaučia rizikos veiksnių arba juos ignoruoja

Kaip pažymėjo Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) Vilniaus skyriaus vadovė, Santaros klinikų gydytoja kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė, ilgalaikė nuo 2006 m. vykdomos širdies ir kraujagyslių prevencijos programos stebėsena yra unikali ir labai naudinga, tačiau nėra pilnai išnaudojama.

Jos rezultatai rodo, kad darbingo amžiaus žmonių grupėje rizikos veiksnių – rūkymo, dislipidemijos, arterinės hipertenzijos, nutukimo – paplitimas tebėra didelis, o mažėjimo tendencijos neženklios. 

„Kai į programą ateina asmenys, dar nesirgę širdies-kraujagyslių ligomis, išaiškinama labai daug rizikos veiksnių“, – sakė ji.

Gydytoja pastebėjo, kad neretai žmonės net neįtaria turintys rizikos veiksnių arba į juos žiūri pro pirštus. Štai praktiškai kas antras į prevencinę programą pagal amžių patekančio asmuo turi padidėjusį kraujo spaudimą, bet dažnas to nežino.

REKLAMA

„Kodėl žmonės nesitikrina dėl širdies ir kraujagyslių ligų? Dėl daugybės priežasčių – dėl didžiulio  užimtumo, didelio tempo ir dėl to, kad dauguma rizikos veiksnių yra nejuntamos, nebylios. Dažniausiai žmogus nei dislipidemijos, kraujospūdžio padidėjimo nejaučia. Į nutukimą nekreipia dėmesio, į rūkymą taip pat.

Kadangi organizmas neduoda signalų, žmonės save dažnai laiko sveikais. Nesvarbu, kad fizinio aktyvumo stokoja, kad mityba bet kokia. O dažniausia infarkto, insulto priežastis yra aterosklerozė, kuri yra nebyli ir vystosi 20, 30 ir daugiau metų. Arterijos siaurėja, o žmogus nieko nejaučia“, – kalbėjo Ž. Petrulionienė. 

Anot jos, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa yra viena svarbiausių, nes mirčių struktūroje Lietuvoje šios ligos sudaro 56 proc. ir nelabai nori mažėti. 

Profesorė ragina lietuvius kreiptis į šeimos gydytojus, jiems nustačius didelę riziką pacientai gali būti siunčiami pasitikrinti pas kardiologus išsamiam kraujotakos sistemos ištyrimui.

Kokio amžiaus žmonės gali dalyvauti prevencinėse programose?

Šiuo metu širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje 1 kartą per metus gali dalyvauti 40–54 m. metų vyrai ir 50–64 m. moterys. 

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų – kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis testas. 

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. 

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje.

REKLAMA

Visgi, kaip pabrėžė J. Dūdienė, tirtis profilaktiškai reikia ir jaunesniame amžiuje.

„Profilaktika reikėtų užsiimti nuo vaikystės –   neatsitiktinai vaikai atvedami pasitikrinti dar prieš einant į darželius. Būdami studentai jau patys turėtume aktyviai savimi rūpintis ir dauguma jaunimo pamiršta mums patiems tenkančius rūpesčius“, – pastebėjo gydytoja.

Pacientai mano lengviau gyvens, jei nežinos diagnozės

Kartu ji atkreipė dėmesį, kad nemažai darbdavių labai aktyviai prižiūri savo darbuotojus ir reguliariai kas vienus ar dvejus metus siunčia profilaktiniams sveikatos patikrinimams. 

„Ir būtent jų metu, jei amžius dar nėra apibrėžtas mūsų minimose prevencijos programose, jau ir jauni darbuotojai, nesvarbu kokiomis rizikos sąlygomis dirbantys, yra patikrinami profilaktiškai. Šeimos gydytojai atlieka kraujo tyrimus, pamatuoja kraujospūdį. 

Tad nėra taip, kad tik 40 metų sulaukęs vyras pirmą kartą gyvenime pasimatuoja kraujospūdį. Nors kartais atsitinka ir taip ir tai kartais liūdnai stebina juos pačius, nes pamato tokius skaičius, kokių nesitikėjo... Taigi akivaizdu, prarasta proga pačiam pasirūpinti net vaistinėje užėjus, kur sudarytos puikios galimybė pasimatuoti kraujo spaudimą“, – pasakojo ji. 

J. Dūdienė neslėpė, kad kitą kartą žmonės sako norintys gyventi ramiai nežinodami diagnozės.

„Žmonės sako, man geriau nežinoti, nepatikrinsit manęs, nežinosiu, ir man bus gerai. Bet nuo to nebus gerai, jūsų artimiesiems nebus gerai, jums – išgyventi teks ilgą diagnostikos, gydymo kelią. Ir tą išgyvens visa jūsų šeima. 

Todėl labai linkiu kiekvienam, kuris eina jubiliejaus proga pasveikinti bendradarbį ar giminaitį 50mečio proga, visada  priminti, tu jau gali pradėti naudotis programomis, kurios Lietuvoje prieinamos kiekvienam pacientui“, – sakė gydytoja. 


Rašyti komentarą...
J
Jojo
2021-06-05 09:07:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tik nereikia.. Kad gaut siuntima ir sulaukt eiles ir kad gydytojai neatsainiai paziuretu, reikia kryziaus kelius nuet. Jei kas rimto daugeliu atveju be pinigu net neik
Atsakyti
-1

A
As
2021-06-05 09:00:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
O pas mus Kėdainiuose ketvirtą valandą ligoninė-tuščia. Atvežiau vaiką pusę keturių,tai turėjau išklausyti,kodėl taip vėlai atvežiau!!! Atseit jie jau ruošias namo,nors darbo laikas iki penkių. Sutrukdėme ponus -kaip matote!!! Buvau žado netekus
Atsakyti
-1

k
kaip jūs dar nesuprantat
2021-06-05 08:48:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
pirma viską tipo sustabdo , prie daktaro kaip prie popiežiaus patekt neimanomą o po to ooooooooiiiii tik greit tik skubiai mes iš jūsų išbandymo peles paversim ir šitoj srytį tik atbėkit , juk vėžį gydyt pradeda tik ketvirtoj stadijoj kai žmogus jau lavonas , juk jiem lengviaiu iš jo išbandymus daryt
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (17)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų