Medikai perspėja: ši liga ir rizikos veiksniai sukels didžiulę grėsmę – kuo skubiau reikia stabdyti

Klinikos „Armedika“ šeimos gydytoja Austė Gudelevičienė tvirtina, kad siekiant naudos sveikatai, fizinis aktyvumas turėtų būti vykdomas bent 90-120 minučių per dieną. Tačiau pastebima, jog tik labai nedidelė Lietuvos vaikų dalis kasdien sportuoja bent 60 minučių. Nerimą kelia ir didėjantis vaikų svoris.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ragina prisirinkti šio augalo: jis – aukso gysla organizmui

Vyras skundžiasi: tyrimų rezultatus turėtų duoti nemokamai, bet klinika už USB atmintuką prašo 30 eurų

Gydytoja atskleidė ilgaamžiškumo paslaptį: tai gali išgydyti net esamas ligas

„Mes lyginame praeitų metų svorį, ūgį ir, deja, tikrai tendencija yra tokia, kad kūno masės indeksas (KMI) nuolat didėja. Anksčiau gyvenime tendencijos buvo, kad asmenims KMI ima didėti maždaug pasiekus vidutinį amžių.

Dabar labai dažnai galima sutikti paauglį, kuris kovoja su nutukimu. Žinoma, tuo pačiu, galima susidurti ir su prastesne vaikų ištverme“, – dalinasi A. Gudelevičienė.

Šeimos gydytoja akcentuoja, kad didėjantį KMI lemia ne tik mažėjantis fizinis aktyvumas, bet ir prasta mityba – vartojamas greitas maistas, saldinti gėrimai, saldumynai bei užkandžiai.

Prisideda ir ligos, kurios apriboja fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, širdies ydos ar raumenų ir kaulų sistemos ligos.

Pastebimas ir kitas neraminantis faktas – vis dažniau vaikai vartoja įvairius vaistus, dėl kurių gali augti kūno svoris. Įtakos turi ir trumpa miego trukmė, socialinė padėtis ar prastas tėvų išsilavinimas.

Mažo fizinio aktyvumo pasekmės – tiek fizinės, tiek psichologinės

Šeimos gydytojos teigimu, dažnai vaikai yra savo tėvų atspindys. Todėl, jei mažai sportuoja tėvai – realu, kad mažai sportuos ir jų atžalos. O vėliau tai gali turėti labai rimtų fizinių ir psichologinių sveikatos padarinių.

„Menka savivertė, depresija, nerimas, net suicidinės mintys. Ilgainiui, gali išsivystyti ir lėtinės ligos, kurios pastaruoju metu ima jaunėti: arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, raumenų ir kaulų sistemos ligos, nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga ir taip toliau“, – apie galimas mažo fizinio aktyvumo pasekmes komentuoja A. Gudelevičienė.

Ji prideda, kad dėl didėjančio KMI ir sumažėjusios vaikų ištvermės – blogėja ir fizinio krūvio tolerancija. Dėl to, vaikams kyla dar mažesnis noras užsiiminėti fizine veikla. Įtakos turi ir prie technologijų leidžiamas laikas.

„Šiais laikais vaikai kur kas rečiau renkasi susitikti su draugais kieme, vietoj to geriau renkasi sėdėti prie ekranų.

Turime problemą švietimo srityje. Fizinio pamokos dažnai yra nuvertinamos – vaikai nenori jų daryti, tačiau ši situacija turėtų keistis. Fizinio pamokos turėtų būti taip pat labai svarbios kaip lietuvių kalba ar geografija“, – pasakoja A. Gudelevičienė.

Dėl šių priežasčių, šeimos gydytoja ragina tėvus aktyviau rodyti pavyzdį savo atžaloms. Riboti ekranų laiką, skatinti vaikus aktyviai leisti laiką – daugiau jo skirti išėjimui į lauką.

Esant galimybei, taip pat siūlyti atžaloms į mokyklą keliauti pėstute ar dviračiu, o vietoje liftų – naudoti laiptus.

„Taip pat labai svarbi valstybės politika, švietimas – vaikų skatinimas būti fiziškai aktyviais, skatinti rinktis fizinio lavinimo būrelius, galbūt suteikti galimybę nemokamų būrelių“, – sako A. Gudelevičienė, kuri užsimena, kad lavinti raumenų jėgą, vaikai turėtų bent 3 kartus per savaitę.

Vaikai yra stambesni nei jų tėvai prieš 30 metų

Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkai Arūnas Emeljanovas, Brigita Miežienė, Tomas Venckūnas ir australas Grantas Tomkinsonas atliko tyrimą ir nustatė, jog daugelio 11-18 metų moksleivių fizinio pajėgumo aspektai nuo 1992 m. iki 2022 m. blogėjo. 

Neigiamos tendencijos buvo pastebėtos jau 2002 m., tačiau 2012 m. buvo fiksuotas grėsmingas rezultatų blogėjimas.

Vis dėlto, per pastarąjį dešimtmetį (iki 2022 m.) fizinio pajėgumo rezultatai prastėjo mažiau. Be to, per 30 metų padidėjo tiek mergaičių, tiek berniukų KMI.

„Dabartiniai vaikai yra silpnesni ir stambesni nei jų tėvai, kai buvo moksleiviai. Tai neabejotinai turės neigiamos įtakos jų sveikatai ateityje“, – pranešime spaudai teigia LSU profesorius A. Emeljanovas.

Mokslininkai tvirtina, kad prastėjanti vaikų ištvermė yra netgi didesnis rizikos veiksnys nei nutukimas, rūkymas ar diabetas.

„Jei kelias šiems neigiamiems veiksniams nebus užkirstas, vis anksčiau pasireiškiantys sveikatos sutrikimai kels didėjančią grėsmę žmonių gerovei, taps rimta finansine našta valstybei bei visuomenei“, – įspėja A. Emeljanovas.