Iš viešumoje pasirodančių istorijų apie pasireiškiančias įvairias alergines reakcijas po vabzdžių įgėlimų, pavartojus kažkokių maisto produktų, dėl kosmetikos ar prisilietimo prie buities priemonių, neretai susidaro įspūdis, kad alerginių reakcijų visuomenėje daugėja. Ar išties taip yra?
Alergijų daugėja
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų alergologė Rūta Požerskytė patikino, kad klinikinėje praktikoje pacientų tikrai netrūksta. Alergijų didėjimo tendenciją patvirtina ir tyrimai, epidemiologiniai duomenys.
„Yra keletas veiksnių, kas gali tai nulemti. Viena iš populiaresnių yra higienos hipotezė, kuri pažymi, kad augantis organizmas turėtų kuo anksčiau susidurti su įvairiais mikroorganizmais tiek aplinkoje, tiek infekcinėmis ligomis, kad imuninei sistemai būtų iš ko mokytis.
Jeigu mes gyvenam, sakykime, tokioje „švaresnėje“ aplinkoje, imuninei sistemai susipažinimui neduodame pakankamai medžiagos, ji gali tiesiog iškreiptai, hiperaktyviai reaguoti į tokius aplinkos veiksnius, kurie iš tikrųjų jai nieko blogo nedaro, pavyzdžiui, žiedadulkės ar kai kurie maisto baltymai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aplenk laiką“ kalbėjo ji.
Alergologas-klinikinis imunologas Tomas Slomskis pridūrė, kad įtakos tokiam didesniam įsijautrinimui turi ir vykstanti klimato kaita.
„Dėl šiltėjančio klimato ilgėja žiedadulkių žydėjimo sezonai, net susidaro vadinamosios šilumos salos, kur jų koncentracija yra didesnė. Taip pat mes kiekvieną kartą naudojame vis daugiau cheminių kosmetikos, švaros priemonių. Be to, apskritai gerėja galimybės diagnozuoti alergines ligas. Visa tai ir lemia, kad turime daugiau atvejų ir darbo netrūksta“, – kalbėjo jis.
Ne viskas yra alergija, kas žmogui atrodo
Be kita ko, patys žmonės tampa sąmoningesni, atidžiau save stebi, dažniau kreipiasi. Tiesa, R. Požerskytė atkreipė dėmesį, kad kitą kartą ne viskas, kas žmonėms atrodo kaip alergija, iš tikrųjų yra alerginė reakcija.
Pasak T. Slomskio, štai kosmetikos priemonės gali suerzinti, sudirginti odą, nes naudojama daug aktyvių ingredientų, bet toks bėrimas nebūtinai jau bus alerginė reakcija: „Tad požymiai kartais gali būti labai panašūs – tas pats paraudimas, niežulys, perštėjimas, niežėjimas, bet tik atlikęs tyrimus alergologas gali įvertinti, ar tai tikrai yra alergija.“
Taip pat ir kaip įgėlus kokiam vabzdžiui oda natūraliai parausta, patinsta, atsiranda niežulys, bet tai – nebūtinai alerginė reakcija. „Tokiu atveju tą vietą reikėtų pašaldyti, pristabdyti kraujotaką, kad nuodai neplistų, nesikasyti“, – sakė jis.
Gydytojas pasakojo, kad apskritai dalis pacientų jau gimsta paveldėję polinkį sirgti alerginėmis ligomis. Todėl jei vienas iš tėvų serga alergine liga, vertinama, kad greičiausiai yra padidinta rizika sirgti ir vaikui.
Pasak R. Požerskytės, alergiją iš esmės gali sukelti bet kokia medžiaga. Ji pasakojo, kad kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai atvyksta dėl odos bėrimų, tai yra atopinio dermatito ar alergijos maistui:
„Iš kasdienių produktų ypač mažiems vaikams, kūdikiams, dažniausi alergenai būtų pienas, kiaušiniai, kviečiai. Labiau vyresniems vaikams ir suaugusiems tendencija yra tokia, kad tai būtų žuvis, jūros gėrybės, riešutai (žemės, medžių).“
Vyresni vaikai, jau paaugliai, dažniau kreipiasi ir dėl kvėpavimo takų sutrikimų – alerginio rinito ar astmos. „Kalbant apie kontaktinį alerginį dermatitą, dažniau kreipiasi paauglės, kai pradeda naudoti daugiau bižuterijos ar kosmetikos priemonių“, – sakė alergologė.
Jau suaugusiems galimi panašūs nusiskundimai. „Tai gali būti buvusi anafilaksinė reakcija suvalgius kažkokio maisto produkto, alerginė astma, sloga. Ligos iš esmės panašios, tik galbūt alergenai šiek tiek varijuoja priklausomai nuo amžiaus“, – sakė T. Slomskis.
Itin pavojinga reakcija – anafilaksija
Itin sunki alerginė reakcija yra anafilaksinis šokas, tačiau nereikėtų apsigauti – ji neįvyksta iškart pirmą kartą susidūrus su alergenu.
„Yra būtinas pirmas organizmo susidūrimas su alergenu, kad įvyktų įsijautrinimas, pasigamintų tokie imunoglobulinai E, antikūnai prieš tuos alergenus. Taip nutinka ne visiems – tai nulemia ir genetika, ir aplinkos veiksniai. Tada iškreipta imuninė reakcija gali pasireikšti pakartotinio susidūrimo su alergenu metu, kai jau tie imunoglobulinai E prieš tą alergeną yra pasigaminę.
Tada išsiskiria įvairūs mediatoriai, vienas iš populiaresnių yra histaminas, dėl ko jau susiduriame su įvairių organų sistemų pažeidimo simptomais, ypač kalbant apie anafilaksiją“, – pasakojo R. Požerskytė.
Pasak T. Slomskio, alerginės ligos tuo ir yra klastingos, kad niekada neįmanoma nuspėti, kada gali ištikti ūmi reakcija: „Žinoma, kad didelis vaistų, antibiotikų vartojimas gali padidinti alergijos išsivystymo riziką. Bet būtent alerginės ligos tuo ir yra klastingos, kad niekada nežinome, kada tai įvyks.
Kartais pacientas ateina ir sako: „Nebeturiu jokių simptomų, bet padarykite man tyrimus, noriu sužinoti, ar manęs neištiks anafilaksija.“ Mes negalime padaryti tokių dalykų, negalime žinoti, kada mūsų organizmas įsijautrins ir niekas nėra nuo to apsaugotas. Iš esmės tyrimai daromi tada, kada mes jau turim kažkokius simptomus.“
Populiarūs tyrimai – pinigai į balą?
Gydytojas pabrėžė, kad visada geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, neužsiimti savigyda.
„Būna tokių atvejų, kai ateina jau su atliktais tyrimais, ypač dėl populiariosios maisto alergijos, kai rodo įsijautrinimą tam maisto alergenui ir pacientas skuba to maisto produkto nevalgyti, nors jis iki tol jį valgė ir jokių simptomų nejautė. Tai būtų skubotas sprendimas.
Tyrimas dar savaime nerodo alergijos, nes visų pirma turi būti simptomatika, kuri būtinai turi būti susijusi su tuo konkrečiu alergenu. Tai jeigu yra tik tyrimas, kas labai dažnai būna, kad pacientai ateina su pačiais plačiausiais tyrimais, bet pacientas simptomų nejaučia, tai jis net neturėtų atsisakyti to produkto. Tad labai svarbu, kad tuos tyrimus paskirtų ir vertintų gydytojas alergologas“, – pastebėjo R. Požerskytė.
Neturi adrenalino autoinjektoriaus – nevalgyk viešose vietose
Tam tikrų produktų reikia vengti, jei jau nustatoma alergija konkrečiam produktui. „Kas yra patyrę ūmią reakciją, anafilaksiją, turi skaityti etiketes, kad nebūtų to produkto, kryžminio užterštumo.
Pavyzdžiui, jeigu pacientas alergiškas kokiems riešutams ir kur nors bandelinėje buvo su tomis pačiomis rankomis liesti riešutai, kuriems jis alergiškas, pateikiant bandelę be tų riešutų, jis irgi gali patirti anafilaksiją net nuo mažiausio produkto kiekio“, – kalbėjo R. Požerskytė.
Medikai pabrėžė, kad pirmoji pagalba įvykusi anafilaksijai yra adrenalinas. Todėl visų pirma reikia tinkamai pažinti savo priešą, konkrečiai žinoti, kam žmogus alergiškas ir tuomet su savimi turėti adrenalino autoinjektorių – apmokyti, kaip juo naudotis, turėtų būti ir artimieji, šeimos nariai.
„Jeigu žmogus yra alergiškas maistui, visuomet savo pacientams duodu patarimą – jis negali valgyti viešo maitinimo įstaigoje, jeigu su savimi neturi adrenalino autoinjektoriaus, nes tu niekada nežinai, kas, kur, kaip gali įvykti“, – pastebėjo T. Slomskis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Mokslininkai buvo pastebėję, jog tarp ūkininkų labai mažai kas serga šiomis ligomis.
